Žymų Archyvai: Vakarai

Jean-Yves Heurtebise: apie transkultūrinę filosofiją

pagal | 2025 02 11

Šiame pokalbyje daug metų Taivane dirbęs prancūzų filosofas ir orientalistas Jeanas-Yves’as Heurtebise’as apibrėžia transkultūrinę filosofiją ir atsako į keletą klausimų, kurie ypač aktualūs šiandienos Taivanui: kuo skiriasi transkultūrinė ir komparatyvistinė filosofijos; kaip galime persvarstyti kultūrinio skirtumo svarbą iš neesencialistinės perspektyvos; koks yra Taivano perspektyvos vaidmuo vykstančio filosofinio Rytų ir Vakarų susidūrimo kontekste?

Apie Vakarų ir Rytų civilizacijų skirtumus bei jų perskyrų dirbtinumą. Pokalbis su Tadu Snuviškiu

pagal | 2024 12 30

Humanitarinių mokslų daktarą, orientalistą Tadą Snuviškį, šiuo metu Oksfordo universitete studijuojantį tibetologiją, kalbina Vilnius Tech (VGTU) dėstytojas ir aplinkkeliai.lt redaktorius hum. m. dr. Tautvydas Vėželis.

„Daugelyje kontekstų turėtume vengti vartoti apibendrinančius terminus, tokius kaip ‘Indijos kultūra’ ar ‘Kinijos kultūra’. Juk kalbėti apie vieną indišką, kinišką ar net tibetietišką kultūrą yra lygiai taip pat problemiška kaip kalbėti apie vieną europietišką kultūrą. Tas pats galioja ir sąvokoms ‘Rytai’ ir ‘Vakarai’. Jos iš esmės yra milžiniški supaprastinimai, kurie gali būti naudojami greitam apibendrinimui, tačiau postkolonialistinėje perspektyvoje tokie terminai vertintini kaip iškraipymai, kurių vertėtų atsisakyti.“ (T. Snuviškis)

Heideggerio nihilizmo įveikos perspektyvos dialoge su Rytų Azijos mąstymo tradicijomis

pagal | 2023 11 29

Šiame straipsnyje analizuojamos nihilizmo įveikos perspektyvos, aptariant Heideggerio santykį su Rytų Azijos mąstymo tradicijomis (pirmiausia čan / zen ir daoizmu). Filosofo apibrėžtos moderniosios technikos esmės po-statos (Gestell, arba Ge-stell) įsivyravimą galime laikyti ir nihilizmo išsipildymo bei Vakarų mąstymo tradicijos pabaigos diagnoze. Atskleidžiant Vakarų metafizinės tradicijos pabaigos ir jos įveikos problematiką siekiama suprasti kitokio mąstymo atsiradimo galimybes žvelgiant į pometafizinio mąstymo horizontą. Heideggerio dialogas su Rytų mąstymo šaltiniais yra nihilizmo įveikos perspektyvų ieškojimas, kas yra neatsiejama nuo savęs, kito ir abipusio supratimo gilinimo.

BHL: Slava Ukraini

pagal | 2023 07 22

Prancūzų filosofo ir rašytojo Bernard’o-Henri Lévy filmas „Slava Ukraini“, supažindinantis žiūrovus su Rusijos karo prieš Ukrainą realybe, siunčia žinutę iš Ukrainos apkasų: šis karas liečia Europos saugumą ir taiką pasaulyje.

„Šis karas mane pakeitė. Nebesu toks pats dėl vienos paprastos priežasties: kai kurios vertybės – drąsa, piliečių narsa, net Europos vertybės – mano gimtojoje šalyje pamažu gęsta. Ir staiga, Ukrainos dėka, atrodo, kad jos atgimsta. Tai mane pakeitė, kadangi įžiebė naują viltį.“

Ukrainai negana nugalėti. Rusija turi pralaimėti

pagal | 2023 06 01

Ukraina žino, kas jai yra pergalė: iki 2014-ųjų buvusios sienos; šalis išvalyta nuo okupantų; tremtiniai ir pabėgėliai sugrąžinti; atkurta visuomenė ir ekonomika; pasiekta narystė Europos Sąjungoje ir NATO; nuteisti Rusijos prievartautojai, kankintojai ir žudikai… Turėtume norėti pergalės, kaip ją apibrėžia Ukraina. Bet norėdami ją pasiekti, Vakarai turi ne tik padėti nugalėti Rusiją – jie turi įtikinti pačią Rusiją, kad ji yra nugalėta.

Rusijos kultūrinis antpuolis Vakaruose

pagal | 2023 02 19

Rusijos genocidinio karo prieš Ukrainą akivaizdoje pasaulis tik dabar pradėjo kreipti dėmesį į su agresoriumi susijusius dalykus, kurie dešimtmečius buvo pražiūrėti. Vis dėlto Rusijos karinis arsenalas jau nebėra sudarytas vien iš konvencinių ginklų. Vienas paveikiausių rusų ginklų yra kultūra.

Daug žmonių Vakaruose vis dar mano, kad rusiška kultūra neturi nieko bendra su Rusijos geopolitinėmis ambicijomis. Toks požiūris išlieka, nepaisant akivaizdaus Rusijos neoimperinės agresijos, vykdomos pastaruosius tris dešimtmečius, pobūdžio. Siekdama savo imperinių geopolitinių tikslų, Rusija nuolat naudojosi tokiu požiūriu ir įginklino šią tariamai neutralią sritį.

Kas slypi už Aleksandro Dugino „rusiškojo pasaulio“?

pagal | 2022 12 17

Priežastys dėl tebesitęsiančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą tebėra įnirtingų ginčų tema. Nors galbūt viena sritis, apie kurią reikėtų daugiau diskutuoti, yra kalba. Savo niuansais garsėjanti rusų kalba pati siūlo užuominų apie platesnę Maskvos ir Vakarų filosofinę schizmą.… Tai, kad Rusija atvirai vykdo savo „rusiškojo pasaulio“ doktriną, „oficialiai“ aneksuodama naujas svetimas teritorijas, verčia atidžiau atkreipti dėmesį į sąvokos „ruskij“ prasmę. Galima net įtarti, kad daugelio bėdų kilmė slypi šiame vieninteliame neapibrėžtame žodyje.