Pokalbis su vertėja iš senosios graikų kalbos, klasikine filologe prof. Tatjana Alekniene. Mokslininkę kalbina filosofas, VGTU dėstytojas Tautvydas Vėželis. Pateikiame antrąją pokalbio dalį. // Jūs įžvelgiate stiprų graikų mąstymo ir žodžio ryšį, kalbate apie artimą filosofijos ir filologijos santykį, apie būtinybę skaityti graikų filosofus jų gimtąja kalba. Norėtųsi pastebėti, kad raštas, kaip ir daugelis… Skaityti toliau »
Pokalbis su vertėja iš senosios graikų kalbos, klasikine filologe prof. Tatjana Alekniene, išvertusia Platono dialogus „Faidonas, arba Apie sielą“ (1999), „Puota, arba Apie meilę“ (2000), „Filebas“ (2017), Plotino traktatus „Apie Gėrį arba Vienį. Apie tai, kas yra bloga ir iš kur kyla“ (2011). Svarbiausios jos pačios knygos yra „Sielos dermės: filosofinės graikų etikos apybraiža“ (1999)… Skaityti toliau »
Kanadiečių socialinis mąstytojas, rašytojas ir filosofas Jeanas Vanier gimė 1928 metais. Paryžiaus Katalikų institute įgijo filosofijos daktaro laipsnį. 1964-aisiais kartu su dominikonu kunigu Thomu Philippe’u įkūrė „Arkos“ bendruomenę, vienijančią proto negalią turinčius žmones bei jų asistentus, ir pakeitusią daugybės žmonių gyvenimus. „Arkos“ tikslas – sukurti tokius namus, kuriuose protinę negalią turintys žmonės ir jų asistentai… Skaityti toliau »
Visų pirma aptarsime Maurice’o Merleau-Ponty knygoje Suvokimo fenomenologija plėtojamą suvokimo sampratą. Vėliau nuo suvokimo struktūros problemų nukrypsime į paties suvokimo, kaip problemos, aptarimą. Čia į Merleau-Ponty suvokimo sampratą bus žvelgiama kritiškai. Atskleisime kelis esminius šios sampratos prieštaravimus ir parodysime, kad ji nesugeba išpildyti lūkesčių, kuriuos jai kelia išeities tašku ją laikantis filosofas. Parodysime, kad laikyti… Skaityti toliau »
Didis danų mąstytojas Sørenas Kierkegaardas Rusijoje laikytas ir vis dar laikomas pirmiausia egzistencializmo pradininku, rečiau – savotišku religiniu filosofu. Bet šie Kierkegaardo įvaizdžiai greičiausiai tik apniaukia tai, ką darė mąstytojas, – jo žmogaus apologiją, poetinių prasmių ir romantinės ironijos tyrimus, ginčą su Hegeliu bei siekį prasibrauti prie pačių daiktų ir pačių įvykių. Rusijoje Kierkegaardas yra vienas… Skaityti toliau »
2011–2012 metais VDU filosofijos katedroje vyko šiuolaikinei filosofai skirtų seminarų ciklas. Seminaruose nagrinėti G. Deleuze‘o, J. Baudrillard‘o, A. Badiou, M. Mamardašvilio tekstai. Siūlome susipažinti su vieno iš seminarų transkripcija. Seminarą vedė ir transkripciją redagavo VDU filosofijos katedros doktorantas Audrius Račkauskas. Pokalbio dalyviai: Audrius Račkauskas, Karolis Vaitkus, Dovilė Rusytė, Rimantas Žilionis. ••• Gilles’io Deleuze’o koncepto samprata… Skaityti toliau »
„Žmogus nori sutarimo, bet gamta žino geriau, kas geriau, kas gera jo giminei; ji nori nesantaikos.“ Immanuelis Kantas ar gali taip būti? Kantas, didysis proto epigonas, staiga sako, kad gamta geriau žino, kas gera žmogaus giminei?! O gal pirmas įspūdis klaidingas ir Karaliaučiaus vienišius sako kažką esmingo? Įsiklausykime. Kantas nesako, kad nesantaika geriau žmogui, jis… Skaityti toliau »