Slovėnų filosofas, sociologas ir kultūros kritikas Slavojus Žižekas kalba apie prarandamą kontrolę, socialines medijas, politiką ir naująją prieigą.
„Turėtume apsukti 11-ąją Marxo tezę. XX a. mes per greitai norėjome keisti pasaulį. Dabar, užuot pasaulį tik keitę, turėtume išmokti atsitraukti ir vėl pradėti jį interpretuoti geresniu būdu.“ (S. Žižek)
Rodos, gyvename tokiais laikais, kai žmonės į nepakantą moja ranka. Donaldas Trumpas žvelgia į baltųjų viršenybės šalininkų minią ir joje mato „nepaprastai puikius žmones“. Paties Trumpo seksistinės pastabos jo rėmėjams sukelia ne daugiau nei sunkius atodūsius. Atviras kraštutinių dešiniųjų partijų rasizmas nesulaiko europiečių, nusivylusių savo valdžia, balsuoti už jas. Be abejo, čia savo vaidmenį atlieka… Skaityti toliau »
„Gilles’io Deleuze’o abėcėlė“ (L’Abécédaire de Gilles Deleuze) – aštuonių valandų televizijos filmas, kuriame žurnalistė Claire Parnet kalbina filosofą Gilles’į Deleuze’ą. Pokalbius 1988 m. nufilmavo Pierre’as-André Boutangas, bet oficialus filmo pristatymas įvyko tik 1996-aisiais, jau po filosofo mirties, kaip šis ir pageidavo. Pokalbiai susideda iš įvairių temų, kurias pristato prancūzų kalbos abėcėlės raidės. Pateikiame antrą Deleuze’o… Skaityti toliau »
„Gilles’io Deleuze’o abėcėlė“ (L’Abécédaire de Gilles Deleuze) – aštuonių valandų televizijos filmas, kuriame žurnalistė Claire Parnet kalbina filosofą Gilles’į Deleuze’ą. Pokalbius 1988 m. nufilmavo Pierre’as-André Boutangas, bet oficialus filmo pristatymas įvyko tik 1996-aisiais, jau po filosofo mirties, kaip šis ir pageidavo. Pokalbiai susideda iš įvairių temų, kurias pristato prancūzų kalbos abėcėlės raidės. Pirma Deleuze’o abėcėlės… Skaityti toliau »
Pirmame „Šiuolaikinio meno ribų ir užribių“ straipsnyje iš fenomenologinės perspektyvos aptarėme šiuolaikinio meno problemas ir perspektyvas. Pagrindinę šiuolaikinio meno, kaip meno objektų ir su jais susijusių estetinio pojūčių sistemos, problemą apibrėžėme negalėjimu vienareikšmiškai ir neabejotinai apibrėžti, kas yra menas šiandien, koks prasminis turinys slepiasi po šia sąvoka. Kadangi pagrindinė straipsnio autorės intencija yra ne surasti… Skaityti toliau »
Šiame straipsnyje keliamas tikslas artikuliuoti kūrybiškumo ir socialumo skirtį. Skirties artikuliacijos pastanga susiduria su tapatumo problema, todėl analizės strategija remiasi netiesioginės prieigos būdu, kuris įvardintinas tokiu metodu, kuomet atitinkamų atributų priskyrimas analizuojamiems dalykams įvyksta apmąstančios analizės metu jiems patiems ir išsiskiriant. Taip pat teigtina, kad „pačių dalykų“ svarstymas suponuoja teologinio diskurso, kaip „nekviestionuojamų tiesų“, prielaidas, todėl analizei pasirenkami… Skaityti toliau »
Šio straipsnio tikslas yra ne užginčyti kokio nors konkretaus meno kūrinio (objekto) meninę vertę ar pateikti vieną ir neginčijamą meno kūrinio apibrėžimą. Nors straipsnyje ir analizuojami keli konkretūs meno kūrinių pavyzdžiai, tačiau autorė jokiu būdu nepretenduoja į savo nuomonės absoliutumą. Nekeliamas tikslas ir apibrėžti, kas nėra menas. Tokia aspiracija būtų akivaizdžiai per daug ambicinga ir… Skaityti toliau »