Interview with British philosopher Keith Ansell-Pearson. – Andrius Bielskis: Let me start from a slightly ‘personal’ question: what prompted you to study philosophy? What were the reasons why you chose philosophy as your major? Who were your philosophy teachers that influenced your philosophical thinking and taste the most? What was it like to study… Read More: Interview with Keith Ansell-Pearson »
Ar kada pagalvojote, kodėl neretai visuomenė genijus, šiuos talentingiausius, ryškiausius savo narius, ne tik atstumia, bet ir paniekina, prilygina bepročiams, atstumtiesiems, nusikaltėliams? Kaip dažnai, deja, negailestinga filosofinė ar mokslinė analizė sunaikina vieną po kitos šviesias, optimistines iliuzijas, kuriomis save apgauna ir išaukština žmogus. Taip neišvengiamai meilė, įstabus, tik žmogui būdingas jausmas, paskelbiamas esąs iš esmės… Read More: Genialumas ar beprotybė? Takoskyra tarp genijaus ir bepročio »
Filosofams parūpo gyvūno klausimas. O gal jis nuolatos rūpėjo? Juk net Aristotelis paliko tekstų sankaupą apie gyvūnus. Visi žinome, kad Aristotelis – nors filosofų eilėje jis nėra pirmas (chronologinėje eilėje, žinoma, nes dalykinėje, matyt, kiekvienas filosofas gali būti pirmas) – yra pirmas ta prasme, kad su jo asmeniu siejamas atsiradimas galimybės drąsiai sieti dabartinės filosofijos,… Read More: Filosofas ir gyvūnas »
Pokalbis iš video ciklo „Pokalbiai su filosofais“, kurį bendrai vykdo portalas Aplinkkeliai.lt ir VšĮ Meno avilys. – Kalbiname filosofę, Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro vadovę prof. Ritą Šerpytytę. Išgirsite apie profesorės ankstyvąsias studijas, teisės ir filosofijos ryšį, nihilizmą ir jo įvairius teorinius aspektus, Heideggerio filosofiją, vizualumo problematiką, šiuolaikinės filosofijos tendencijas, ateities planus. Pokalbyje… Read More: Pokalbis su Rita Šerpytyte »
Pristatome dar vieną Gilles’io Deleuze’o esė iš rinkinio „Kritiškai ir kliniškai“ (Critique et Clinique, 1993). Ši knyga – tai literatūrinių-klinikinių tyrinėjimų serija, kurioje Deleuze’o pamėgti filosofai (Platonas, Spinoza, Kant, Nietzsche…) bei rašytojai (Beckett, Carroll, Kafka, Melville…) kalbasi ne tik vieni su kitais, tačiau ir vieni per kitus, iš visiems žinomų literatūros ar filosofijos „autorių“ virsdami… Read More: Ariadnės paslaptis remiantis Nietzsche »
„Tiesos vertės problema priėjo prie mūsų, – ar mes patys priėjome prie jos? Kas iš mūsų Edipas? Kas sfinksas? Štai kur pasimatymas – klausimų ir klaustukų!“ Trumpoje esė „Apie tiesą ir melą ne moralės požiūriu“ Friedrichas Nietzsche, besisvaidydamas savo kalba-kūju ir tuo pat metu sugebėdamas išlikti itin poetiškas, tiesą, šį buvimą, kurio linkui pačia… Read More: Ankstyvojo Nietzsche’s tiesos samprata ir jos pagrindimas kantiškąja argumentacija »
2 dalis ISTORIJOS NEBUVIMO SAMPRATA Kritinė masė Jeanas Baudrillardas istorijos išnykimą aiškina iškeldamas dvi hipotezes. Pirmoji hipotezė siejama su modernybės, technologijų, medijos įvykių akceleracija bei visais ekonominiais, politiniais ir seksualiniais mainais. Šie procesai įtakojo tai, ką Baudrillardas vadina „pabėgimo greičiu“ (escape velocity), greičiu, reikalingu kūnui išsilaisvinti nuo planetos gravitacinio lauko, kitaip tariant, realybės ir… Read More: Medijų visuomenės kritika Jeano Baudrillardo filosofijoje (2) »