Pokalbis su anglų filosofu Simonu Critchley apie tragediją ir jos ribas. Pasak pašnekovo, tragedija traukia savo „laukiniu, nerimstančiu grožiu, konfliktu ir viršenybe prieš filosofiją, reikšmingais, iki galo neįvertintais ryšiais su esama mentaline ir politine situacija“. Kviečiame skaityti ir mąstyti.
Senovės Atėnuose teatras, kaip ir demokratija, buvo bendras reikalas. Atėniečiai buvo daugiau nei pasyvi auditorija. Nemaža dalis piliečių iš tikrųjų prisidėdavo prie pjesių kūrimo ir parengimo, lygiai taip pat jie dalyvaudavo tautos susirinkime ir prisiekusiųjų teismuose. Pats teatras buvo garbinga kasmetinių religinių švenčių sudedamoji dalis. Įsitraukimo į teatro veiklą mastą aprašė Williamas Scottas Fergusonas, savo… Skaityti toliau »
Klausantis Lietuvos radijo laidos su keliamu fundamentaliu klausimu „Kokia gyvenimo prasmė?“, iš pradžių stebino kiek lėkštokas dalyvaujančiųjų požiūris į svarstomą problemą ir negebėjimas šia tema pasakyti kažko svaresnio. Laidos svečio, pristatyto kaip jauno perspektyvaus filosofo, mėginimai nevykusiai (kaip pats prisipažįsta) juokauti ir išsisukinėjimai įtikinėjant, kad dabartiniuose mokslo tyrinėjimų laukuose dirbantys filosofijos mokslininkai nebekelia tokių problemų,… Skaityti toliau »
Susitikome su gruzinų režisieriumi, rankų šešėlių teatro „Budrugana-Gagra“ įkūrėju bei kino ir teatro pedagogu Gela Kandelakiu (g. 1940). Susitikimas visuomet yra kitoniškumo patyrimas ir priėmimas. Kitokio pamatymas ir supratimas. G. Kandelakis, nepabijokime tokių žodžių, yra neeilinė asmenybė egzistencine ir profesine lemtimi, laikysena bei būviu. Savo laikysena be kompromisų jis liudijo ir tebeliudija sąžiningą kūrybą bei… Skaityti toliau »
Pavadinimas pats provokuoja ieškoti ir pateikti kokį nors atsakymą, atsakymą apie sandūrą. Michelis Foucault yra taręs, kad „intelektualas neturi teisės kalbėti už kitą ir tai didžiausias nusikaltimas, kurį jis gali padaryti“. Dabar nepamenu, ar jis kur nors kalbėjo apie šalia atsiveriančią didžiausią pagundą, jei aklai ir beatodairiškai laikomasi jo žodžių, bet jeigu nesakė, pridursiu nuo… Skaityti toliau »
2006 m. Prahoje Lenkos Ottovos suburtas kolektyvas DOT 504 save vadina „pirmąja visiškai profesionalia fizinio šokio trupe Čekijoje“. Tačiau DOT 504 išskiria ne tik minėtu profesionalumu, bet ir tuo, jog egzistuoja kaip savotiškas oksimoronas – pastovus nepastovumas arba nuolat kintantis, bet tuo pačiu nedalomas vienetas. Ką tai reiškia? Paprastai tariant, kolektyvas nekeičia savo sudėties, nebent… Skaityti toliau »