Šiame pokalbyje Honkongo filosofas Yuk Hui, knygų „Apie skaitmeninių objektų egzistenciją“, „Technikos klausimas Kinijoje“, „Rekursyvumas ir kontingencija“, „Menas ir kosmotechnika“ autorius, svarstydamas apie technoįvairovę, atskleidė platų savo interesų spektrą ir ypatingą gebėjimą sutelkti dėmesį į filosofines problemas, siekiant jas išspręsti arba peržengti jų ribas.
Žmonija yra ne superorganizmas, o greičiau palaidas aukštesnės tvarkos organizmų aglomeratas. Klimato kaita ir būtinumas visas civilizacijas imunizuoti nuo jų padarinių turbūt taps artėjančio ašinio proveržio varomąja jėga… Operatyvių veiksmų dėl ateities būtinybė reikalauja naujo sąmoningumo, naujų širdies įpročių, bendradarbiavimo ir vienijimosi su kitais bei gamta, kad išliktume ir klestėtume. Šį dalyką vadinu „ko-imunizmu“. – Peter Sloterdijk
Vokiečių filosofo Martino Heideggerio tekstas „Iš japono ir klausinėjančiojo pašnekesio apie kalbą“ tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas: pokalbyje dalyvauja du veikėjai – klausinėtojas, kuris neabejotinai yra pats Heideggeris, ir neįvardintas japonas mokslininkas, atvykęs aplankyti žymiojo filosofo. Abu veikėjai dialogą pradeda prisimindami savo bendrą pažįstamą velionį grafą Siudzo Kukį ir jo domėjimąsi estetika. Visa tai veda link tolesnio pašnekesio apie kalbą, hermeneutiką, metafiziką bei dialogo galimybę tarp skirtingų kultūrų ir kalbų žmonių.
Šiame pokalbyje orientalistas ir kultūrologas prof. Antanas Andrijauskas kalba apie susidomėjimą Rytų mąstymo, tikėjimo, kultūros ir meno tradicijomis, mini mokytojus bei pažintis su bendrų interesų turėjusiais Lietuvos ir užsienio mokslininkais, menininkais, kultūrininkais; plačiai apžvelgia sudėtingą orientalistinio sąjūdžio Lietuvoje istoriją sovietmečiu, pristato orientalizmu besidomėjusių kūrėjų likimus, tuo pačiu prisimindamas ir savo gyvenimo kelią.
Profesoriaus Antano Andrijausko monografija „Vaizduotės erdvės: tradicinė kinų estetika ir menas“ provokuoja skaitytoją poleminiams apmąstymams apie Rytų ir Vakarų kultūrų, estetinės minties ir meno tradicijų santykius. Iš tikrųjų gilinantis į kritines žymiausių mūsų dienų sinologų ir komparatyvistų – François Jullieno, Vladimiro Maliavino ar Rudolfo G. Wagnerio – Rytų ir Vakarų civilizacinių pasaulių skirtumų refleksijas, iškart… Skaityti toliau »
Straipsnyje, remiantis komparatyvistinės filosofijos principais, lyginamuoju aspektu nagrinėjamos technikos ir meno santykių sampratos Heideggerio ir klasikinio daoizmo filosofijoje. Darbo pradžioje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į agresyvios technikos ir suprekintos visuomenės, jos poveikio susvetimėjimui problemas Martino Heideggerio filosofijoje. Vėliau detaliai analizuojama jo tradicinės Vakarų estetikos kritika, aptariamas jos nesugebėjimas atsakyti į naujų meno formų keliamas problemas. Ypatingas… Skaityti toliau »
„Civilizacijų susidūrimas“ (clash of civilisations) yra populiari tema nūdienos politinėje retorikoje, išreiškianti neįveikiamos prarajos tarp Vakarų ir likusio pasaulio idėją. Vidaus politikoje ši tema iškyla ir aptariama dėl migracijos bei mažumų integracijos; tuo tarpu tarptautiniame lygmenyje ji nuolatos turima mintyje, kai diskutuojama apie Irako ir Afganistano karus arba „neklusnias“ valstybes, tokias kaip Iranas. Vakarų kultūrose „civilizacijų… Skaityti toliau »