P r o b l e m a: r e f l e k t u o t a s p a k a r t o j i m a s Sørenas Kierkegaardas chrestomatinėse filosofijos interpretacijoje traktuojamas kaip vienas neklasikinio mąstymo pradininkų, kas dažnai sietina su gyvenimo filosofijos ir egzistencinio mąstymo iškilimu,… Read More: Autentiškas judesys Kierkegaardui – paradoksas kaip reflektuotas pakartojimas »
L. Šestovo knyga apie Kierkegaardą, galbūt geriausia jo knyga, yra puikiai išversta į prancūzų kalbą. Ji nuostabiai parašyta, kaip ir daugelis šio autoriaus knygų. Pagrindinė autoriaus mintis šioje knygoje išreikšta labai koncentruotai ir aiškiai, jeigu, žinoma, galima reikalauti aiškumo iš mąstytojo, kuris neigia mintį ir kovoja su pažinimu. Formalus knygos trūkumas yra varginantis vieno ir… Read More: Levas Šestovas ir Kierkegaardas »
… Kelios pastabos apie svarstymo sudėtingumą … Kelti klausimą taip, kaip jis keliamas čia, gana keblu ir rizikinga. Jau XX amžiaus pradžioje Martinas Heideggeris ir Ludwigas Wittgensteinas savo darbuose visus po jų gyvenančius ir mąstančius filosofus priešpastatė prieš klausimo/teiginio „Yra?/Yra“ problemą. Heideggerio pastanga atskleisti to, kas yra, būtiškąjį profilį, o Wittgensteino siekis demarkuoti to, apie… Read More: Kas yra „postmodernizmas“? »
kartu su M. K. Č. „Pasaulio sutvėrimo“ ciklu žengiame dar vieną žingsnį. Meistras, tapytojas, kūrėjas bandė sudėti į vaizdų drobes pasaulį taip, kaip jis jį matė; ar galima čia tarti kokį nors žodį nesunaikinant to, ką norėta pasakyti, – juk niekas jau negali pasakyti, kas jį vedė atliekant tapybos darbą. To, ką jis mums paliko… Read More: M. K. Č. Pasaulio sutvėrimas: V Eonas – Darbas »
Ludwig Wittgenstein. Išgirdus šią pavardę, iškyla daugelis galimų asociacijų: ekscentriškas genijus, lėmęs ir lemiantis didžiąją dalį šiuolaikinės minties trajektorijos; kaimo vaikų mokytojas; multimilijonieriaus sūnus; keistuolis, bandęs būti paprastu… Nors truputį filosofine mintimi besidomintys, net trumpam įėję į „liaudies išminties“ lobyną Vikipediją, ras ir tuo pačiu prisimins kažkur girdėtą Wittgensteinui priklausančią garsiąją frazę „Apie ką negalime… Read More: Ludwig Wittgenstein. Paskaita apie etiką »
Žmogus pasaulyje gimsta apsuptas daiktų ir reiškinių, kuriuos pažinti gali tik savo jutimais. Rega, klausa, taktiliniai pojūčiai, uoslė ir t. t. yra vieninteliai pažinimo šaltiniai. Dauguma tradicinių filosofijų iki fenomenologijos rėmėsi pažiūra, jog kūniškosios juslės klaidina žmogų. Pasitikėjimas juslėmis buvo laikomas net pavojingu: anot kai kurių mąstytojų, pasikliaudamas juslėmis, žmogus supanašėja su nemąstančiais gyvūnais ir… Read More: Dvigubo jutimo samprata: Husserlio ir Merleau-Ponty sampratų skirtumas »
Išaušo diena, kai visuotinai slankiojantis posakis apie žmogaus būvį par excellence tapo „Jei tavęs nėra televizoriuje, tavęs nėra visai“. O štai tuomet viskas pradėjo vystytis septynmyliais žingsniais: „Jei tavęs nėra internete…“, „Jei tavęs nėra socialiniame tinkle…“, „Jei tavęs nėra Facebook‘e…“ ir taip ad infinitum skersai išilgai. Sutraukiant visą šį kvaitulį į vieną paprastą žodį, galima… Read More: Žiūrėti ar skaityti? – Kalbant apie Michailo Jampolskio knygą „Kalba… »