Ieškodami kitų čekų rašytojo Bohumilo Hrabalo tekstų pėdsakų Lietuvos kultūros lauke, nueikime tuo pačiu keliu, kaip tai atlikome tyrinėdami jo romaną „Aš aptarnavau Anglijos karalių“.
Kalbame apie tekstus, sudėtus į apsakymų ir apysakų rinktinę „Pernelyg triukšminga vienatvė“, pavadintą pagal vieną žymiausių Hrabalo kūrinių.
– Ar skaitei Hrabalo romaną „Aš aptarnavau Anglijos karalių“?
– Ne, neskaičiau.
– Būtinai paskaityk, nepakartojama.
Perskaitęs šį ir kitus Bohumilo Hrabalo kūrinius, buvau paveiktas ir abejojau, ar verta apie juos rašyti, nes dar studentavimo metais galvoje skambėjo vienos profesorės perspėjimas, kaip sudėtinga ir pavojinga rašyti recenziją apie patinkantį autoriaus kūrinį.
Per pastaruosius kelis metus kompiuterijos sprogimo banga išsviedė aibę rašytojų, besinaudojančių kopijavimo ir pasisavinimo strategijomis; kompiuteris paskatino rašančiuosius mėgdžioti jo veikseną. Nieko stebėtino, kad, iškirpimui ir įklijavimui tapus neatsiejama rašymo proceso dalimi, rašytojai ėmė išnaudoti šias funkcijas kraštutiniais būdais, kurių visiškai nenumatė jų kūrėjai.
Pasaulis kupinas tekstų, daugiau ar mažiau įdomių, ir man jų visiškai pakanka. – Regis, tai tinkamas atsakas į naujas rašymo sąlygas: turėdami beprecedentį kiekį prieinamų tekstų, galime nebesukti galvos dėl rašymo; vietoje to turime išmokti dorotis su egzistuojančia tekstų gausa. Nuo šiol mano rašymo būdą nuo jūsiškio skiria būtent tai, kaip aš braunuosi per šią informacijos tankmę, kaip ją valdau, nagrinėju, organizuoju ir skleidžiu.
Anądien, balandžio 5-ąją, peržvelgęs internetinę spaudą, pamačiau kvietimą apsilankyti VU Filosofijos fakultete rengiamame tęstiniame seminare, skirtame, kaip skelbta anotacijoje, šiuolaikinėms filosofijos problemoms. Už lango žliaugė baisi šlapdriba ir pavasario vis dar nebuvo nė kvapo, todėl nuotaika buvo ne pati smagiausia. Bet kadangi taip jau gyvenime nutiko, kad laisvo laiko gausa nesiskundžiu, nusprendžiau prasiblaškyti, tad, apsivilkęs… Skaityti toliau »
P r o b l e m a: r e f l e k t u o t a s p a k a r t o j i m a s Sørenas Kierkegaardas chrestomatinėse filosofijos interpretacijoje traktuojamas kaip vienas neklasikinio mąstymo pradininkų, kas dažnai sietina su gyvenimo filosofijos ir egzistencinio mąstymo iškilimu,… Skaityti toliau »