Žymų Archyvai: Merleau-Ponty

Džiaugtis gausa: pokalbis su Alphonso Lingiu

pagal | 2025 05 30

Lietuvių kilmės amerikiečių filosofas ir socialinis antropologas Alphonso Lingis (1933–2025) savo filosofines idėjas perteikė vaizdingai pasakodamas ir vengė akademinio rašymo stiliaus, tačiau niekada nenukrypo į naivumo ar paternalizmo lankas. Jo knygose nagrinėjami susidūrimai su svetimumu ir kitybe bei mūsų pačių susvetimėjimas su savimi; aptariama kalba, individualumo paskatos ir tai, kaip aplinka mus užvaldo. Jo kūriniai meniški, asmeniški ir išskirtiniai, juose atsispindi visas egzistencijos spektras – nuo tarpasmeninių dramų iki geopolitinės istorijos.

Suvokimo problema M. Merleau-Ponty Suvokimo fenomenologijoje

pagal | 2014 01 07

Visų pirma aptarsime Maurice’o Merleau-Ponty knygoje Suvokimo fenomenologija plėtojamą suvokimo sampratą. Vėliau nuo suvokimo struktūros problemų nukrypsime į paties suvokimo, kaip problemos, aptarimą. Čia į Merleau-Ponty suvokimo sampratą bus žvelgiama kritiškai. Atskleisime kelis esminius šios sampratos prieštaravimus ir parodysime, kad ji nesugeba išpildyti lūkesčių, kuriuos jai kelia išeities tašku ją laikantis filosofas. Parodysime, kad laikyti… Skaityti toliau »

Fenomenologinė kinematografinio meno interpretacija

pagal | 2013 02 01

Fenomenologija ir filmų patirtis. Filmas kaip naujoji kalba Knygos „Akies kreipimasis“ autorė Vivian Sobchack teigia, kad jos darbo tikslas – apibūdinti ir paaiškinti kinematografinės prasmės bei regėjimo patirties, kaip įkūnytos ir reikšmingos egzistencinės veiklos, šaknis ir padėtį; prieš-reflektyvi patirtis nėra nei žodinė, nei raidinė, tačiau fenomenologijos tikslu vis tiek išlieka siekis apibūdinti, aprašyti patirtį. Labai… Skaityti toliau »

Redukcija: fenomenologinė ir nefenomenologinė

pagal | 2012 09 07

Malonu pristatyti seną „Aplinkkelių“ bičiulį Algį Mickūną. Siūlome išgirsti šio nenuilstančio „Sokrato anūko“ balsą. Taip save nuolat vadina šis žinomas lietuvių filosofas įvairiuose ratuose, rateliuose, klubuose, susitikimuose, baruose ir auditorijose. Mąstančiai publikai Mickūno ir jo filosofavimo pobūdžio, stiliaus ar minties krypties atskirai pristatyti nereikia. Jis jau ilgą laiką Lietuvoje nepailsdamas dalinasi savo įgūdžiais ir žiniomis. „Baltų… Skaityti toliau »

Veido prasmė Levino filosofijoje

pagal | 2012 08 13

Knygoje „Totalybė ir begalybė“ Emmanuelis Levinas labai daug dėmesio skyrė veidui. Kalbėdami, kūną mes linkę suprasti kaip visu ūgiu matomą objektą. Tačiau Levinas pastebėjo, kad susitikę su žmogumi visų pirma žiūrime į veidą, akis ir nepuolame nužvelgti viso kūno. Taip pat jis pabrėžė, kad tik veidas yra bendravimo šaltinis, kuris parodo atsaką į kitą, emocijas,… Skaityti toliau »

Dvigubo jutimo samprata: Husserlio ir Merleau-Ponty sampratų skirtumas

pagal | 2012 04 14

Žmogus pasaulyje gimsta apsuptas daiktų ir reiškinių, kuriuos pažinti gali tik savo jutimais. Rega, klausa, taktiliniai pojūčiai, uoslė ir t. t. yra vieninteliai pažinimo šaltiniai. Dauguma tradicinių filosofijų iki fenomenologijos rėmėsi pažiūra, jog kūniškosios juslės klaidina žmogų. Pasitikėjimas juslėmis buvo laikomas net pavojingu: anot kai kurių mąstytojų, pasikliaudamas juslėmis, žmogus supanašėja su nemąstančiais gyvūnais ir… Skaityti toliau »

Dualistinė žmogaus samprata: fizinio ir fenomenologinio kūno perskyra

pagal | 2012 03 25

Nuo pat žmogaus gimimo akimirkos iki mirties jo kūnas jam yra tai, kas arčiausia, atrodo taip įprasta, suprantama, kasdieniška. Daugumai žmonių net mintis nekyla, kad kūniškumas galėtų būti apmąstomas kaip problema, tiriamas kaip ir kiti pasaulio objektai. Kasdieniam protui gyvenant nesudrumstą kasdienį gyvenimą, bet koks išorinio pasaulio reiškinys yra nepalyginamai įdomesnis, paslaptingesnis, vertesnis dėmesio nei… Skaityti toliau »