Žymų Archyvai: Sokurovas

Istorija interjere

pagal | 2015 10 15

„Rusų arka“ – tai filmas apie istoriją. Tiksliau, istorinė juosta, kur istorija – viena iš veikėjų. Kas yra istorija? Tai laikas, tekėjęs iki mūsų, laikas, tekantis dabar, ir miglos apgaubtas laikas, lekiantis pirmyn. Mūsų filme atsispindi šios trys laiko savybės. Jeigu kokiame nors filme nėra šių „trijų laikų“ ženklų, tuomet toks filmas, mano požiūriu, negali… Skaityti toliau »

Retro ir atminties konstravimas

pagal | 2015 02 01

Norint suprasti retro reiškinį kinematografijoje, reikia atsižvelgti į istorinį ir kultūrinį kontekstą. Turbūt geriausia pradėti nuo atminties ir atvaizdų santykių istorijos, nes retro – tai atitinkamas atvaizdų tipas, orientuotas į atmintį apie praeitį. Nuo antikos laikų mnemotechnika buvo kuriama remiantis atvaizdų sistema. Viename autoritetingiausių mnemotechnikos tekstų, Cicerono traktate „Apie oratorių“, pasakojama sena garsi istorija apie… Skaityti toliau »

Žiūrėti ar skaityti? – Kalbant apie Michailo Jampolskio knygą „Kalba – kūnas – įvykis: kinas ir prasmės paieškos“

pagal | 2012 04 09

Išaušo diena, kai visuotinai slankiojantis posakis apie žmogaus būvį par excellence tapo „Jei tavęs nėra televizoriuje, tavęs nėra visai“. O štai tuomet viskas pradėjo vystytis septynmyliais žingsniais: „Jei tavęs nėra internete…“, „Jei tavęs nėra socialiniame tinkle…“, „Jei tavęs nėra Facebook‘e…“ ir taip ad infinitum skersai išilgai. Sutraukiant visą šį kvaitulį į vieną paprastą žodį, galima… Skaityti toliau »

Pokalbis su Aleksandru Sokurovu

pagal | 2012 04 09

Filmuose pavojinga kalbėti filosofinėmis temomis, nes režisieriai dažnai apgauna žiūrovus. Jie sukuria netikrą filosofinę erdvę, pseudofilosofines idėjas, kurios tikrovėje nieko nereiškia. Taip mes pametame siūlo galą, nebežinome, ko mums reikia. Kinas man – ne apskritimas, ne sfera, o plokštuma. To mane išmokė literatūra. Kinas yra tiesiog plokščias ir labai nutolęs nuo sferos dimensijų, tolimas kosminei… Skaityti toliau »