Žymų Archyvai: Goethe

Ludwig Wittgenstein. Pastabos apie spalvas (II)

pagal | 2015 02 23

Kalbos žaidimas: pranešti, ar tam tikras kūnas yra už kitą šviesesnis ar tamsesnis. – O dabar – jam giminingas: nusakyti šviesumo santykį tarp tam tikrų dažų atspalvių. (Palyginkime su šituo: nustatyti dviejų lazdų ilgių santykį; nustatyti dviejų skaičių santykį). – Abiejuose kalbos žaidimuose sakinių forma yra ta pati: „X yra šviesesnis už Y.“ Bet pirmajame… Skaityti toliau »

Ludwig Wittgenstein. Pastabos apie spalvas (I)

pagal | 2015 02 09

„Spalvos skatina mus užsiimti filosofija“ (Ludwig Wittgenstein). –   Šiais laikais gaji nuomonė, kad spalvos nėra tikros, t. y. jų būtis yra „subjektyvi“, o tikrai yra tai, kas „objektyvu“, t. y. matematinės eksperimentinės fizikos objektas – tam tikro ilgio banga ir tam tikras virpesių per sekundę skaičius. Tad subjektyvų spalvos įspūdį galima siekti paaiškinti šios… Skaityti toliau »

Gyvenimas, menas ir mistika: imanentinė tiesa

pagal | 2014 12 09

Luitzen Egbertus Jan Brouwer (1881–1966) – olandų matematikas ir filosofas, vienos iš pagrindinių matematikos filosofijos krypčių – matematinio intuicionizmo – pradininkas. Perimdamas Kanto ir Schopenhauerio matematikos filosofiją, olandų mąstytojas manė, jog matematika yra nuo intuicijos ir subjekto valios neatsiejamas žmogaus proto kūrinys, paremtas apriorine laiko intuicija. Intuicionizme suspenduojamas negalimo trečiojo dėsnis: matematinis teiginys tampa teisingas arba… Skaityti toliau »

Priešmirtinės Fausto mintys

pagal | 2012 12 23

Fausto likimas – Europos kultūros likimas. Fausto siela – Vakarų Europos siela. Ši siela buvo pilna audringų, begalinių siekių. Joje buvo išskirtinis dinamiškumas, nežinomas antikos sielai, helenų sielai. Jaunystėje, Renesanso epochoje ir dar anksčiau, viduramžių Renesanse, Fausto siela aistringai ieškojo tiesos, po to įsimylėjo Gretchen, ir kad įgyvendintų savo begalinius žmogiškuosius siekius, sudarė sąjungą su… Skaityti toliau »

Apie ironijos sampratą, nuolatos atsižvelgiant į Sokratą (III)

pagal | 2012 07 20

  Ironija kaip sulaikytas momentas. Ironijos tikrumas.   Ankščiau jau buvo minėta, kad Solgeris savo estetikos paskaitose kalba apie ironiją kaip apie bet kokio meninio kūrinio sąlygą. Jeigu, turint tą mintyje, pasakysime, kad poetas turi ironiškai vertinti savo kūrinį, tai tuo pačiu omenyje turėsime kai ką kita. Lygiai taip pat ironijos meistrai išaukština Shakespeare’ą ir… Skaityti toliau »

„Nėr vardo tinkamo, yra tik jausmas…“

pagal | 2012 05 14

Tomas Sodeika tęsia paiešką. Filosofo kelias – nuolatinė paieška. Tokią mintį mums paliko filosofijos tėvai graikai, o vienas jų ieškojo net su žibintu vaikščiodamas. Legendos, padavimai ar šiaip užrašyti prisiminimai sako, kad jis ieškojo žmogaus. Žmonės jį supo ir prašėsi draugijon, bet jis ieškojo žmogaus. Ko ieško Sodeika? Tikrovės. Nuolatinis neramus minties judėjimas, susidomėjęs žvilgsnis ir kritiška mintis –… Skaityti toliau »

Žiūrėti ar skaityti? – Kalbant apie Michailo Jampolskio knygą „Kalba – kūnas – įvykis: kinas ir prasmės paieškos“

pagal | 2012 04 09

Išaušo diena, kai visuotinai slankiojantis posakis apie žmogaus būvį par excellence tapo „Jei tavęs nėra televizoriuje, tavęs nėra visai“. O štai tuomet viskas pradėjo vystytis septynmyliais žingsniais: „Jei tavęs nėra internete…“, „Jei tavęs nėra socialiniame tinkle…“, „Jei tavęs nėra Facebook‘e…“ ir taip ad infinitum skersai išilgai. Sutraukiant visą šį kvaitulį į vieną paprastą žodį, galima… Skaityti toliau »