Kalbos žaidimas: pranešti, ar tam tikras kūnas yra už kitą šviesesnis ar tamsesnis. – O dabar – jam giminingas: nusakyti šviesumo santykį tarp tam tikrų dažų atspalvių. (Palyginkime su šituo: nustatyti dviejų lazdų ilgių santykį; nustatyti dviejų skaičių santykį). – Abiejuose kalbos žaidimuose sakinių forma yra ta pati: „X yra šviesesnis už Y.“ Bet pirmajame… Skaityti toliau »
„Spalvos skatina mus užsiimti filosofija“ (Ludwig Wittgenstein). – Šiais laikais gaji nuomonė, kad spalvos nėra tikros, t. y. jų būtis yra „subjektyvi“, o tikrai yra tai, kas „objektyvu“, t. y. matematinės eksperimentinės fizikos objektas – tam tikro ilgio banga ir tam tikras virpesių per sekundę skaičius. Tad subjektyvų spalvos įspūdį galima siekti paaiškinti šios… Skaityti toliau »
Pokalbis iš video ciklo „Pokalbiai su filosofais“, kurį bendrai vykdo portalas Aplinkkeliai.lt ir VšĮ Meno avilys. – Kalbiname filosofą, Vilniaus universiteto Filosofijos katedros vedėją prof. Albiną Plėšnį. Čia išgirsite apie mokslo ir filosofijos santykį, ryšį tarp metafizikos ir teologijos, Wittgensteino filosofiją, analitinę filosofiją ir loginį pozityvizmą, etiką bei socialinę problematiką analitinėje tradicijoje, laisvę ir laisvės… Skaityti toliau »
Šį tekstą sugestionavo du atsitiktiniai dalykai. Abu susiję su prisiminimu. Su buvusių dalykų prisiminimu. Juos vienija taip pat du dalykai. Pirmas vienijantis dalykas gali būti pavadintas žodžių junginiu disertacija-daktaras. Antras prisiminimo pavadinimas galėtų būti kad ir toks: istorinis įvykis-utopija. Abiejuose galima rasti tiek vieną, tiek kitą, bet analitinio kalbėjimo dėlei paimkime ir priskirkime vienam atsiminimui… Skaityti toliau »
Ludwigo Wittgensteino disertacijos gynimas, vykęs 1929-ųjų birželį Kembridže, buvo tikra keistenybė. Pateikta disertacija pasirodė esanti ne kas kita kaip jo paties „Loginis filosofinis traktatas“, išspausdintas prieš aštuonerius metus ir tuo metu jau visuotinai pripažintas klasika bei šedevru. Visi gynimo dalyviai tai laikė savotišku pokštu, tačiau daktaro laipsnis Wittgensteinui buvo suteiktas pagal visas taisykles. Visgi kaip būtų pakrypę įvykiai,… Skaityti toliau »
Įsivaizduok akį. Akį, kuri nėra žmogaus. Akį, kuri nėra pavaldi subjektyvumui. Kuri nėra mano. Kuri nėra tavo. Kuri priklauso niekam. Įsivaizduok akį, kuri, būdama niekieno, mato tave. Ir ne tik. Matydama, ji tave įamžina. Sustabdo laike. Uždaro erdvėje, popieriuje, užrakina spyna, kurios rakto niekada nebuvo ir nebus. Tai akis, kuri tave parodo tau. Tai akis,… Skaityti toliau »
… Kelios pastabos apie svarstymo sudėtingumą … Kelti klausimą taip, kaip jis keliamas čia, gana keblu ir rizikinga. Jau XX amžiaus pradžioje Martinas Heideggeris ir Ludwigas Wittgensteinas savo darbuose visus po jų gyvenančius ir mąstančius filosofus priešpastatė prieš klausimo/teiginio „Yra?/Yra“ problemą. Heideggerio pastanga atskleisti to, kas yra, būtiškąjį profilį, o Wittgensteino siekis demarkuoti to, apie… Skaityti toliau »