Filosofijos tradicijoje galime užčiuopti eilę mąstytojų, pasiūliusių į meną žvelgti kaip į pabėgimą nuo žmogaus. Tai – neprijaukinamų vilkų gauja, kuri estetiką suvokė kaip išėjimą iš savęs, tačiau ne kaip eskapistines mikrodozes ar momentinį „užsimiršimą“, o kaip maištą prieš individuacijos kalėjimą ir narvą, vadinamą „žmogumi“.
Pokalbis su amerikiečių filosofijos profesoriumi Richardu Capobianco, vienu pagrindinių XX a. vokiečių filosofo Martino Heideggerio minties komentatorių. Jo knygos „Engaging Heidegger” (2010) ir „Heidegger’s Way of Being” (2014) padėjo iš naujo suvokti Heideggerio apmąstymus apie būtį.
Antroji pokalbio dalis.
Jürgenas Habermasas, laikomas žymiausiu Europos politikos filosofu, parašė tekstą apie didžiausią šiuolaikinę krizę – karą Ukrainoje. Jis teigia, kad istorija siūlo vokiškąjį „Besonnenheit“, o tai iš esmės reiškia, kad per pirmuosius keturis svarbiausio nuo 1945 m. konflikto Europoje mėnesius Vokietija mažai veikė, bet daug kalbėjo… Habermasas nukreipė Vokietijos diskursą nuo praeities realijų ir dabarties galimybių link nacionalinio rūpinimosi savimi. Taip elgdamasis, jis atitolino vokiečių atsiskaitymą su praeitimi, iššvaistė laiką kalboms, užuot priėmus svarbius sprendimus, ir padėjo Vokietijai atsidurti prie dar vienos moralinės griūties slenksčio.
Mes esame dvi moterys, gimusios priešinguose didžiulės sovietinės imperijos pakraščiuose: Mariana gimė Sovietų Ukrainoje, Lvive, netoli Lenkijos sienos; Togžan gimė Sovietų Kazachstane, Almatoje, netoli Kinijos sienos. Iš šių dviejų atokių apžvalgos vietų stebėjome, kaip žlunga Sovietų Sąjunga ir kuriasi mūsų nacionalinės valstybės. Išgyvenome Kazachstano ir Ukrainos pastangas rasti savo vietą pasaulyje, kuris jų nelaukė, ir susidoroti su sovietinio branduolinio palikimo našta. Galiausiai abi pradėjome rašyti apie savo šalių branduolinę istoriją.
„Ši esė nepretenduoja į mokslinių darbų gretas. Tačiau romanas ‘Ulisas’ yra svarbus ir išraiškingas mūsų laikų ‘document humain’ ir toks psichologinis dokumentas, kurio idėjos, vaidinančios nemenką vaidmenį ir mano darbuose, įdiegtos praktikoje duotų apčiuopiamą rezultatą. Savąja esė nesiekiau ne tik mokslinių, bet ir didaktinių tikslų, todėl ir skaitytojas turėtų ją vertinti kaip subjektyvią, neįpareigojančią nuomonę.“ (Carl Gustav Jung)
Birželio 16 dieną švenčiama „Bloomsday“, pavadinta Leopoldo Blumo, Jameso Joyce’o 1922 metų romano „Ulisas“ herojaus, vardu – veiksmas knygoje plėtojasi būtent tą dieną. „Bloomsday“ pernelyg dažnai yra komercializuotos nostalgijos pavyzdys, tačiau šiais 100-aisiais knygos išleidimo metais verta prisiminti, kodėl „Ulisas“ buvo toks revoliucingas.
• Barbara Schellhammer: „Filosofuoti karo akivaizdoje reiškia, pasitelkiant gerai žinomą Hanso Blumenbergo metaforą, pačiam patirti laivo sudužimą, o ne paprasčiausiai viską stebėti iš šono.“
• Holly Moore: „Siekti savo laisvės reiškia siekti kitų žmonių, su kuriais dalinuosi pasauliu, laisvės. Taigi ginti ukrainiečių laisvę yra ne tiek pasirinkimas, kiek būtinybė.“
• Jevhen Muliarčiuk: „Šiomis baisiomis ir kartu šlovingomis dienomis Ukrainoje mąstome apie būsimą taiką po karo. Kokiu pagrindu ji bus sukurta? Ar esama galimybės atsirasti amžinajai taikai?“
• Luka Kučuchidzė: „Ukraina šiandien yra vienintelė tikra vilties sala žmonijai neaiškių vertybių pasaulyje.“