Pokalbis su Jamesu Lovelocku (1919–2022), anglų chemiku, medicinos mokslų daktaru, mokslinių prietaisų kūrėju ir rašytoju, geriausiai žinomu dėl savo paskelbtos ir skleistos Gajos hipotezės – idėjos, pagrįstos teiginiu, kad visa žemiška gyvybė yra Žemės paviršiaus ir atmosferos procesus reguliuojančios esybės dalis.
Šiame pokalbyje Honkongo filosofas Yuk Hui, knygų „Apie skaitmeninių objektų egzistenciją“, „Technikos klausimas Kinijoje“, „Rekursyvumas ir kontingencija“, „Menas ir kosmotechnika“ autorius, svarstydamas apie technoįvairovę, atskleidė platų savo interesų spektrą ir ypatingą gebėjimą sutelkti dėmesį į filosofines problemas, siekiant jas išspręsti arba peržengti jų ribas.
„Ši esė nepretenduoja į mokslinių darbų gretas. Tačiau romanas ‘Ulisas’ yra svarbus ir išraiškingas mūsų laikų ‘document humain’ ir toks psichologinis dokumentas, kurio idėjos, vaidinančios nemenką vaidmenį ir mano darbuose, įdiegtos praktikoje duotų apčiuopiamą rezultatą. Savąja esė nesiekiau ne tik mokslinių, bet ir didaktinių tikslų, todėl ir skaitytojas turėtų ją vertinti kaip subjektyvią, neįpareigojančią nuomonę.“ (Carl Gustav Jung)
Viena įtakingiausių XX a. politikos filosofių Hannah Arendt 1963-iaisiais parašė esė „Erdvės užkariavimas ir žmogaus rangas“ (The Conquest of Space and the Stature of Man), kurioje kalbama apie šiuolaikinį mokslą ir žmonijos kosminių siekių prasmę. Pateikiame amerikiečių rašytojos Ritos Koganzon pasvarstymus apie H. Arendt esė nagrinėjamas temas. – – „Mokslas ir totalitarizmas“ Pagrindine… Skaityti toliau »
Mėnulis iki 1969-ųjų, kuomet žmonės jame išsilaipino, visuomet žymėjo pirmąsias dangiškas ribas, kurių žemiškai riboti žmonės negalėjo peržengti, ribas, kurios per amžius žmogų skyrė nuo to, ką jis laikė šventa dievų karalyste ir net modernusis žmogus galėjo visu tuo tik stebėtis. Vienaip ar kitaip, žmonės, išsilaipinę Mėnulyje, pirmą kartą pastatė koją ant dieviškosios žemės ir,… Skaityti toliau »