Žymų Archyvai: genocidas

Nuo upės iki jūros

pagal | 2024 01 28

2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ įvykdytos masinės žudynės buvo jos pagrindinės ideologijos, aiškiai išreikštos 1988-ųjų hamasininkų steigiančiojoje chartijoje, padarinys. Šios „masinių žudynių ideologijos“ ištakos yra nacizmo ir islamizmo sampyna, pirmiausia atsiradusi XX a. 4-ajame ir 5-ajame dešimtmečiuose. „Hamas“ gebėjimas burti šalininkus, iš pradžių universitetuose, o dabar ir gatvėse, priklauso ir nuo 2017 m. peržiūrėtos chartijos, kuri remiasi sekuliarių kairiųjų antisionizmu. Todėl reikėtų atidžiai perskaityti peržiūrėtą chartiją, kurios kalba ir argumentai šiandien skamba universitetiniuose miesteliuose ir gatvėse.

Atominio genijaus agonija

pagal | 2023 09 12

J. Roberto Oppenheimerio, fiziko, vadovavusio „Manhatano projektui“, karjera verčia sutelkti dėmesį į tokius klausimus, kurie primena ginklo lazerinio taikiklio taškelį aukos krūtinėje. Būtent Oppenheimerį visuomenė liaupsino kaip bombos sumanytoją; o šis kankinosi dėl nuniokojimo, kurį padėjo sukelti jo genialumas, ir tikėjosi, kad naujojo „įtaiso“, kaip savo išradimą vadino bombos kūrėjai, griaunamasis poveikis karą padarys nebereikalingą.

„Moralė neturėtų stoti skersai kelio“: Rusijos valstybinė genocidinė žiniasklaida

pagal | 2023 03 16

Kruvinai Rusijos invazijai skaičiuojant antrus metus, euforiją pakeitė baimės jausmas – Putino žinianešiai nuolat nerimauja dėl galimų karo nusikaltimų tribunolų. Šis klausimas kirba jų mintyse. Kremliaus propagandininkai turi daugiau priežasčių nerimauti, gatvių šlavėjai ir kiti eiliniai piliečiai – mažiau. Juk ne žmonės iš gatvės transliavo agitaciją už karo nusikaltimus prieš ukrainiečius (kuriuos vadino gyvuliais ir dar bjauriau), apibūdino juos kaip nacius, džiaugėsi dėl išpuolių prieš jų namus ir civilinius energetikos tinklus. Valstybės kontroliuojama žiniasklaida – nuo žemiausių pėstininkų Putino šachmatų lentoje iki tokių propagandos karalienių kaip Simonian ir Skabejeva – atliko pagrindinį vaidmenį sukeliant, skatinant, racionalizuojant bei normalizuojant Kremliaus vykdomas žudynes kaimyninėje šalyje.

Rusijos kultūrinis antpuolis Vakaruose

pagal | 2023 02 19

Rusijos genocidinio karo prieš Ukrainą akivaizdoje pasaulis tik dabar pradėjo kreipti dėmesį į su agresoriumi susijusius dalykus, kurie dešimtmečius buvo pražiūrėti. Vis dėlto Rusijos karinis arsenalas jau nebėra sudarytas vien iš konvencinių ginklų. Vienas paveikiausių rusų ginklų yra kultūra.

Daug žmonių Vakaruose vis dar mano, kad rusiška kultūra neturi nieko bendra su Rusijos geopolitinėmis ambicijomis. Toks požiūris išlieka, nepaisant akivaizdaus Rusijos neoimperinės agresijos, vykdomos pastaruosius tris dešimtmečius, pobūdžio. Siekdama savo imperinių geopolitinių tikslų, Rusija nuolat naudojosi tokiu požiūriu ir įginklino šią tariamai neutralią sritį.

Fašizmas, ezoterika, trolinimas: ar teisinga Dugino idėjas sieti su Kremliaus ideologija?

pagal | 2022 12 08

Vakarų žiniasklaida Rusijos filosofą Aleksandrą Duginą vadina Kremliaus „smegenimis“, o jo ideologiją – Rusijos valdžios doktrina. Tačiau Duginas niekada neturėjo vieningos politinės doktrinos. Jo mokymas – tai postmodernistinis projektas, sudarytas iš okultizmo, sąmokslo teorijų, ezoterikos, neofašizmo, sovietinės pogrindžio kultūros, naujosios dešinės ir naujosios kairės idėjų. Beveik vienintelė konkreti pozicija, kuriai jis liko ištikimas daugelį metų, – baimė dėl nepriklausomos Ukrainos ir įsitikinimas, jog ji kelia grėsmę Rusijos egzistavimui… Tad kokios yra Dugino idėjos ir kaip jos susijusios su Kremliaus ideologija?

Nepadorūs Rusijos „referendumai“

pagal | 2022 09 23

Ukrainai pradėjus puolimą, Rusija vos prieš keletą dienų buvo paskelbusi, kad nebesistengs surengti „referendumų“ okupuotose Ukrainos teritorijose. Vėliau, sutapus su Putino kalba rugsėjo 21 d., ši politika pasikeitė, ir šiuo metu „referendumai“ esą rengiami – daugiau ar mažiau akimirksniu, dabar, karo sąlygomis. Žmonės stengiasi rasti būdą, kaip kalbėti apie šią nesąmonę nevartojant žodžio „referendumas“, kuris šiame kontekste, švelniai tariant, yra akivaizdžiai klaidinanti propaganda.

Jürgenas Habermasas ir Ukraina

pagal | 2022 07 06

Jürgenas Habermasas, laikomas žymiausiu Europos politikos filosofu, parašė tekstą apie didžiausią šiuolaikinę krizę – karą Ukrainoje. Jis teigia, kad istorija siūlo vokiškąjį „Besonnenheit“, o tai iš esmės reiškia, kad per pirmuosius keturis svarbiausio nuo 1945 m. konflikto Europoje mėnesius Vokietija mažai veikė, bet daug kalbėjo… Habermasas nukreipė Vokietijos diskursą nuo praeities realijų ir dabarties galimybių link nacionalinio rūpinimosi savimi. Taip elgdamasis, jis atitolino vokiečių atsiskaitymą su praeitimi, iššvaistė laiką kalboms, užuot priėmus svarbius sprendimus, ir padėjo Vokietijai atsidurti prie dar vienos moralinės griūties slenksčio.