Žymų Archyvai: propaganda

Nuo upės iki jūros

pagal | 2024 01 28

2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ įvykdytos masinės žudynės buvo jos pagrindinės ideologijos, aiškiai išreikštos 1988-ųjų hamasininkų steigiančiojoje chartijoje, padarinys. Šios „masinių žudynių ideologijos“ ištakos yra nacizmo ir islamizmo sampyna, pirmiausia atsiradusi XX a. 4-ajame ir 5-ajame dešimtmečiuose. „Hamas“ gebėjimas burti šalininkus, iš pradžių universitetuose, o dabar ir gatvėse, priklauso ir nuo 2017 m. peržiūrėtos chartijos, kuri remiasi sekuliarių kairiųjų antisionizmu. Todėl reikėtų atidžiai perskaityti peržiūrėtą chartiją, kurios kalba ir argumentai šiandien skamba universitetiniuose miesteliuose ir gatvėse.

„Moralė neturėtų stoti skersai kelio“: Rusijos valstybinė genocidinė žiniasklaida

pagal | 2023 03 16

Kruvinai Rusijos invazijai skaičiuojant antrus metus, euforiją pakeitė baimės jausmas – Putino žinianešiai nuolat nerimauja dėl galimų karo nusikaltimų tribunolų. Šis klausimas kirba jų mintyse. Kremliaus propagandininkai turi daugiau priežasčių nerimauti, gatvių šlavėjai ir kiti eiliniai piliečiai – mažiau. Juk ne žmonės iš gatvės transliavo agitaciją už karo nusikaltimus prieš ukrainiečius (kuriuos vadino gyvuliais ir dar bjauriau), apibūdino juos kaip nacius, džiaugėsi dėl išpuolių prieš jų namus ir civilinius energetikos tinklus. Valstybės kontroliuojama žiniasklaida – nuo žemiausių pėstininkų Putino šachmatų lentoje iki tokių propagandos karalienių kaip Simonian ir Skabejeva – atliko pagrindinį vaidmenį sukeliant, skatinant, racionalizuojant bei normalizuojant Kremliaus vykdomas žudynes kaimyninėje šalyje.

Nepadorūs Rusijos „referendumai“

pagal | 2022 09 23

Ukrainai pradėjus puolimą, Rusija vos prieš keletą dienų buvo paskelbusi, kad nebesistengs surengti „referendumų“ okupuotose Ukrainos teritorijose. Vėliau, sutapus su Putino kalba rugsėjo 21 d., ši politika pasikeitė, ir šiuo metu „referendumai“ esą rengiami – daugiau ar mažiau akimirksniu, dabar, karo sąlygomis. Žmonės stengiasi rasti būdą, kaip kalbėti apie šią nesąmonę nevartojant žodžio „referendumas“, kuris šiame kontekste, švelniai tariant, yra akivaizdžiai klaidinanti propaganda.

„Tai ne žmonės“: žodžiai, kreipiantys link masinių žudynių

pagal | 2022 05 03

Po bado Ukrainoje, Gulago ar Didžiojo teroro 1937-1938 m. niekas nesulaukė atpildo, o vykdytojai niekada neišsakė jokio oficialaus, institucinio apgailestavimo. Dabar sulaukėme rezultato. Dauguma rusų, išskyrus liberalią mažumą, susitaikė su valstybės pateiktais paaiškinimais apie praeitį ir gyveno toliau. „Tai ne žmonės, tai – buožiškos atmatos“, įtikinėjo jie save anuomet. „Tai ne žmonės, tai – ukrainietiški naciai“, įtikinėja jie save šiandien.

Pavadinimas Nr. 1 (Apie ką mąstė / rašė Eizenšteinas „Montaže“?) vs. Pavadinimas Nr. 2 (O vis dėlto, kaip rašė ir ką mąstė Eizenšteinas „Montaže“?)

pagal | 2019 06 06

Pradėti galima kad ir nuo paties įprasčiausio dalyko, kurį geba atlikti bet kuris šiuolaikinis pradinukas (o gal ir darželinukas?): į „Google“ paiešką suvedami žodžiai „Eizenšteino Montažas“ ir analizuojama, o, tiksliau, „brauzinama“, ką pasiūlys visažinystės archyvas. Rezultatu stebėsitės: beveik dėmesio dykynė, vos keletas paminėjimo oazių.

Pokalbis su Gintautu Mažeikiu

pagal | 2013 11 14

Pokalbis iš video ciklo „Pokalbiai su filosofais“, kurį bendrai vykdo portalas Aplinkkeliai.lt ir VšĮ Meno avilys. – Kalbiname filosofą, kultūros teoretiką, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėją prof. Gintautą Mažeikį. Išgirsite apie profesoriaus ankstyvąsias filosofijos studijas, interesų ratą, Renesanso filosofiją, simbolio vietą, simbolį ir mąstymą, simbolį ir dalyvavimą, pakeistinį mąstymą, institucinę ir… Skaityti toliau »