Čekų rašytojo Milano Kunderos esė „Centrinės Europos tragedija“ (1984) apie Vidurio Europos likimą po Antrojo pasaulinio karo.
„Ką, po teisybei, žodis Europa reiškia vengrui, čekui, lenkui? Tūkstantį metų jų tautos priklausė Europos daliai, susietai su Romos krikščionybės tradicija. Jie dalyvavo kiekviename jos istorijos etape. Žodis Europa jiems reprezentuoja ne geografijos fenomeną, o dvasinio suvokimo sinonimą žodžiui ‘Vakarai’.“ (M. Kundera)
Šiame pokalbyje Honkongo filosofas Yuk Hui, knygų „Apie skaitmeninių objektų egzistenciją“, „Technikos klausimas Kinijoje“, „Rekursyvumas ir kontingencija“, „Menas ir kosmotechnika“ autorius, svarstydamas apie technoįvairovę, atskleidė platų savo interesų spektrą ir ypatingą gebėjimą sutelkti dėmesį į filosofines problemas, siekiant jas išspręsti arba peržengti jų ribas.
Ištrauka iš antikos tyrinėtojos, Kembridžo universiteto profesorės Mary Beard knygos How Do We Look: The Body, the Divine, and the Question of Civilization („Kaip mes žiūrime: kūnas, dievybė ir civilizacijos problema“, 2018), kurioje autorė, apžvelgdama įvairias kultūras nuo Vakarų Europos iki Kinijos ir religijas nuo judaizmo iki krikščionybės, pabrėžia žiūrovo žvilgsnio į meno kūrinį reikšmę bei skatina iš naujo susimąstyti apie religiją, meną ir istoriją.
Ištrauka iš amerikiečių žurnalisto I. F. Stone’o knygos „Sokrato teismas“ (The Trial of Socrates, 1988): Skaitant vien Platoną, galima pamanyti, kad Sokratas bendrapiliečių nemalonę užsitraukė dėl savo niekad nenusibostančio užsiėmimo – protinimo apie dorybes. Bet jeigu paliksime „Apologiją“ ramybėje ir akis atversime plačiau, pamatysime, jog konfliktas tarp Sokrato ir jo gimtojo miesto kilo todėl,… Skaityti toliau »
Ištrauka iš amerikiečių žurnalisto I. F. Stone’o knygos „Sokrato teismas“ (The Trial of Socrates, 1988): Homerą, kaip graikų Bibliją, galėjo cituoti bet kuris iš ginčininkų, kadangi jis nešykšti dviprasmybių ir prieštarybių, kaip ir mūsų Šventasis Raštas. Šis dalykas ypač išryškėja svarstymuose apie tai, ar žmonių bendruomenė yra kaimenė, kurios saugumą užtikrina ganytojas, ar polis,… Skaityti toliau »
Tema apie civilizaciją visų pirma skamba kaip galimas dviejų požiūrių deklaravimas: a) Oswaldo Spenglerio teorijos apspręsties, taigi ir į praeitį grimzdantis, požiūris kalbėti apie mus įtakojančius ir lemiančius veiksnius; b) pompastiškas pseudomoksliškas „šviesaus rytojaus“ pasiekimas dėl visuomenės evoliucinės raidos. Tačiau Arūnas Sverdiolas savo pranešime „Civilizacija ir/ar decivilizacija“ apmąstymą apie civilizaciją pasuka kita linkme: ieškoma kultūros… Skaityti toliau »