J. Roberto Oppenheimerio, fiziko, vadovavusio „Manhatano projektui“, karjera verčia sutelkti dėmesį į tokius klausimus, kurie primena ginklo lazerinio taikiklio taškelį aukos krūtinėje. Būtent Oppenheimerį visuomenė liaupsino kaip bombos sumanytoją; o šis kankinosi dėl nuniokojimo, kurį padėjo sukelti jo genialumas, ir tikėjosi, kad naujojo „įtaiso“, kaip savo išradimą vadino bombos kūrėjai, griaunamasis poveikis karą padarys nebereikalingą.
„Dabar aš tapau mirtimi, pasaulių griovėju.“
Ši pagarsėjusi eilutė iš hinduistų šventojo rašto „Bhagavadgyta“ apibūdina amerikiečių fiziką, atominės bombos „tėvą“ J. Robertą Oppenheimerį, tačiau jos reikšmė yra sudėtingesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Pirmą kartą su George’u Steineriu susidūriau maždaug prieš dešimt metų viename renginyje. Nors netrukus turėjo vykti rinkimai į Europos Sąjungos parlamentą, vis dar buvo galima kviestis intelektualius prelegentus iš Centrinės Europos. Žmonės iš tiesų gausiai rinkdavosi pasiklausyti. Patalpa ir tąkart buvo sausakimša. Sesijos pabaigoje auditorija buvo paraginta užduoti klausimus. Steinerio kalba apie populizmą buvo stipri… Skaityti toliau »