Žymų Archyvai: politika

Ginant Heideggerį

pagal | 2017 05 31

  Vokiečių filosofas Martinas Heideggeris mirė daugiau nei prieš keturiasdešimt metų, tačiau žiniasklaida niekada nesiliovė domėtis jo veikla: ne dėl jo idėjų, o dėl jo sąsajų su nacizmu. Pačią naujausią diskusiją (ją puikiai apžvelgė Jonathanas Derbyshire’as) sukėlė triukšminga reklama, pristačiusi leidinį Schwarzen Hefte („Juodieji sąsiuviniai”), tūkstančio puslapių apimties į juodus viršelius įrištų užrašų knygelių, kuriose… Skaityti toliau »

Michelis Foucault anapus gėrio ir blogio

pagal | 2017 03 25

Savo spalvingu gyvenimu ir nepaprastai įtaigia kūryba prancūzų filosofas Michelis Foucault (1926–1984) siekė peržengti kalbos ir socialinių struktūrų ribas bei vertė niekais istorines tapatybes. Atmetęs bet kokias įsigalėjusias nuostatas, jis siutino mokslininkus, abejodamas visomis pozityviomis programomis, – tiek senovinėmis imperinėmis bei feodalinėmis, tiek šiuolaikinėmis, kaip antai liberalioji humanistinė, – tuo pačiu metu atkakliai atsisakydamas atsakyti,… Skaityti toliau »

Vien tik Dievas gali mus išgelbėti: Der Spiegel pokalbis su Martinu Heideggeriu (I)

pagal | 2017 03 18

Žurnalo „Der Spiegel“ bendradarbių Rudolfo Augsteino ir Georgo Wolffo pokalbis su vokiečių filosofu Martinu Heideggeriu 1966 m. rugsėjo 23 d. Mąstytojui pageidaujant, pokalbis paskelbtas tik po jo mirties, 1976-aisiais. Pateikiame pirmąją pokalbio dalį, kurioje apžvelgiamas tamsusis garsaus filosofo laikotarpis, kuomet jis ėjo Freiburgo universiteto rektoriaus pareigas, studentams skelbė žinią, kad jų būčiai turi vadovauti ne… Skaityti toliau »

Delokalizacija – būtinoji politinio žinojimo prielaida? H. Arendt politinės minties evoliucija

pagal | 2017 01 31

Ankstyvajame savo karjeros periode Hannah Arendt aiškiai oponavo platoniškajai politinio mąstymo paradigmai, kurią ji buvo linkusi vadinti antipolitine ar bent jau nepolitine. Nuostata, kad politiniam žinojimui būtina metafizinė esmėžiūra, anot Arendt, yra depolitizuojanti, skatinanti atsitraukti nuo polio reikalų, kasdienių nuomonių ir intersubjektyvių ryšių, besiformuojančių čiadabartiškumo, o ne amžinybės horizonte. Siekis palikti olą, šešėlių kalėjimą ir… Skaityti toliau »

Sokratas ir Atėnai: jų esminiai nesutarimai

pagal | 2017 01 15

Ištrauka iš amerikiečių žurnalisto I. F. Stone’o knygos „Sokrato teismas“ (The Trial of Socrates, 1988):   Skaitant vien Platoną, galima pamanyti, kad Sokratas bendrapiliečių nemalonę užsitraukė dėl savo niekad nenusibostančio užsiėmimo – protinimo apie dorybes. Bet jeigu paliksime „Apologiją“ ramybėje ir akis atversime plačiau, pamatysime, jog konfliktas tarp Sokrato ir jo gimtojo miesto kilo todėl,… Skaityti toliau »

Sokratas ir Homeras

pagal | 2016 10 24

Ištrauka iš amerikiečių žurnalisto I. F. Stone’o knygos „Sokrato teismas“ (The Trial of Socrates, 1988):   Homerą, kaip graikų Bibliją, galėjo cituoti bet kuris iš ginčininkų, kadangi jis nešykšti dviprasmybių ir prieštarybių, kaip ir mūsų Šventasis Raštas. Šis dalykas ypač išryškėja svarstymuose apie tai, ar žmonių bendruomenė yra kaimenė, kurios saugumą užtikrina ganytojas, ar polis,… Skaityti toliau »

Geras poetas mąsto, o geras mąstytojas kuria poeziją

pagal | 2016 08 15

Italų filosofą Giorgio Agambeną kalbina Rusijos menininkų, kritikų ir rašytojų sambūris Chto Delat („Ką daryti?“). Pokalbyje nagrinėjamos sąsajos tarp subjektyvumo, poezijos, kalbos, politikos ir filosofijos. Pateikiame pokalbio garso įrašo transkripciją. – „Poezija ir filosofija man tėra du intensyvumai, kurie teka per kalbos lauką. Kalbą regiu kaip lauką, tarsi fizikoje, kur esti elektromagnetinis laukas, intensyvumai ir… Skaityti toliau »