Ištrauka iš filosofo, idėjų istoriko Leonido Donskio knygos „Neapykantos formos: įaudrinta vaizduotė moderniojoje filosofijoje ir literatūroje“.
„Neapykantos kultūroje neslypi jokia regima empirinė motyvacija, išskyrus mūsų siekį mechaniškai stabilizuoti kintančią ir neatpažįstamą tikrovę arba radikalizuoti savo laikyseną, čia matant vienintelį kelią iš netikrumo ir dvilypumo.“ (L. Donskis)
Liberalams labai svarbu neatsisakyti tautos idėjos. Jie turėtų pripažinti, kad, tiesą sakant, liberalizmo universalizmas yra nesuderinamas su nacionalinių valstybių pasauliu. Tačiau nacionalinė tapatybė yra plastiška ir gali būti formuojama taip, kad atspindėtų liberalius siekius bei įkvėptų plačiajai visuomenei bendrystės ir tikslo jausmą.
Ištrauka iš literatūrologo ir literatūros kritiko George’o Steinerio pokalbių knygos „Ilgasis šeštadienis“ (2017). Antroje pokalbio dalyje, pasitelkęs M. Heideggerio, L.-F. Céline’o, R. Wagnerio pavyzdžius, pašnekovas svarsto apie didžiųjų kūrėjų santykį su nežmoniškumu. Reikšdamas nerimą dėl Europos civilizacijos nuovargio ir nuosmukio, Steineris ragina nepasiduoti nežinios lydimai nevilčiai ir išaukština vilties principą, skatinantį kovoti bei veikti visomis išgalėmis.
Ištrauka iš literatūrologo ir literatūros kritiko George’o Steinerio pokalbių knygos „Ilgasis šeštadienis“ (2017). Pirmoje pokalbio dalyje kritikuojama psichoanalizė, teigiant, kad žmogus visas kančias gali įveikti pasitelkęs savo beribę vidinę jėgą. Taip pat keliamas klausimas, ar humanitariniai mokslai gali mus padaryti nežmoniškais ir susilpninti mūsų moralinį jautrumą.
Slovėnų filosofas, sociologas ir kultūros kritikas Slavojus Žižekas kalba apie prarandamą kontrolę, socialines medijas, politiką ir naująją prieigą.
„Turėtume apsukti 11-ąją Marxo tezę. XX a. mes per greitai norėjome keisti pasaulį. Dabar, užuot pasaulį tik keitę, turėtume išmokti atsitraukti ir vėl pradėti jį interpretuoti geresniu būdu.“ (S. Žižek)
Gruzinų filosofas Merabas Mamardašvilis antikos filosofijai buvo skyręs du savarankiškus kursus. Vieną skaitė 1979 metais, kitą – po metų. Pristatome pirmojo paskaitų kurso, kurio išliko tik fragmentai, paskutinę paskaitą. Jos vertimas į lietuvių kalbą pirmąkart pasirodė 1998 m. ir buvo publikuotas nepilnas. Čia pateikiamas papildytas ir pataisytas paskaitos vertimas.
Pateikiamame straipsnyje, bandant apibrėžti politikos sampratą Leo Strausso mąstyme, pasitelkiamas šio vokiečių-amerikiečių politikos filosofo tekstas Farabi’s Plato („Farabio Platonas“), kuriame per palyginimą su filosofija atsiskleidžia jo politikos samprata. Taip pat parodoma, kodėl Straussas kritikuoja modernybės projektą ir alternatyvą jam mato būtent klasikiniame mąstyme.