Žymų Archyvai: menas

Vien tik Dievas gali mus išgelbėti: Der Spiegel pokalbis su Martinu Heideggeriu (II)

pagal | 2017 05 26

Nors Martinas Heideggeris buvo vienas vaisingiausių XX a. mąstytojų, tiktai keli jo amžininkai buvo kritikuoti griežčiau ir aštriau negu jis. Didžiumą tos kritikos iššaukė jo paties nei paneigtos, nei patvirtintos, nei paaiškintos sąsajos su naciais, jam 1933–1934 metais rektoriaujant Freiburgo universitete. 1966 m. naujienų savaitraščio „Der Spiegel“ redaktoriai pakvietė Heideggerį pasikalbėti ir aptarti rūpimus klausimus.… Skaityti toliau »

Postmodernizmo mokykla

pagal | 2017 04 06

Mano paveikslą „Postmodernizmo mokykla“ (The School of Postmodernism) įtakojo Rafaelio freska „Atėnų mokykla“, esanti Vatikane. Tai komentaras apie postmodernizmo subjektyvumą, kuris gali neigti objektyvią Tiesą. Tose vietose, kur Rafaelis nutapė didžiuosius praeities graikų mąstytojus, mano kūrinyje pavaizduoti žymiausi mūsų amžiaus postmodernistai. Rafaelio nutapyti filosofai stoviniuoja būreliais ir diskutuoja bei dalinasi savo idėjomis, o štai mano… Skaityti toliau »

Antano Andrijausko prisiminimai apie Justiną Mikutį

pagal | 2017 02 03

Kultūrologo, orientalisto, menotyrininko prof. Antano Andrijausko prisiminimai apie originalų mąstytoją Justiną Mikutį (1922–1988), siekusį įtvirtinti, pasak profesoriaus, „savo nepagrąžintą esmę ir savitą tiesos, grožio, laisvės ir kitų didžių sąvokų supratimą“ bei padariusį didelę įtaką daugybei Lietuvos meno ir mokslo žmonių. Apie mąstytoją klausinėja dailininkas ir žurnalistas Vaidotas Žukas, pats bendravęs su J. Mikučiu bei įamžinęs jį… Skaityti toliau »

Materialiosios meno tiesos problema V. Sezemano estetikoje

pagal | 2017 01 07

Fenomenologas Dalius Jonkus toliau gilinasi į filosofo Vosyliaus Sezemano (1884–1963) estetiką, bandydamas ją suprasti ankstyvosios fenomenologijos kontekste. Jo manymu, 1970 m. išleidus Sezemano veikalą „Estetika“, filosofas liko nesuprastas, kadangi aktualumą prarado tam tikras ankstyvosios fenomenologijos kontekstas (turimi mintyje Edmundas Husserlis, Maxas Scheleris, Wilhelmas Schappas, Martinas Heideggeris, Dietrichas von Hildebrandas ir kt.) Todėl Sezemanas labiau bandė… Skaityti toliau »

Diskusija su Terry Eagletonu

pagal | 2016 07 18

Aplinkkeliai.lt perkratė savo kamarėlę ir joje rado kiek apdulkėjusį, bet nepraradusį savo vertingumo garso įrašą, kuriame įamžinta diskusija su įtakingu britų literatūrologu, literatūros kritiku ir kultūros teoretiku Terry Eagletonu. Diskusijoje, kurią jums pateikiame, kalbama apie „Naujosios kairės“ judėjimą, Karlo Marxo minties reikšmę šiuolaikinei politikai, meno ir politikos santykius bei didžiausias dabartines politines grėsmes. – ***… Skaityti toliau »

Sąžiningasis Paulis Cézanne’as

pagal | 2016 06 06

Po penkiasdešimties metų radikaliausių pokyčių mene, einant nuo atvaizdavimo link laisvos abstrakcijos, Cézanne’o tapyba, kuri šiandien atrodo senamadiška dėl polinkio į gamtą, patvirtina savo gyvastingumą ir įkvepia jaunuosius nūdienos tapytojus. Nors mokyklos nesukūrė, po mirties jis tiesiogiai arba netiesiogiai suteikė impulsą beveik kiekvienam naujam judėjimui. Jo galia sužadinti skirtingų sričių ir temperamento menininkus, manau, yra… Skaityti toliau »

Švariai, aiškiai ir akivaizdžiai su Istvánu Szabó

pagal | 2016 05 31

Pokalbis su Vengrijos kino ir teatro režisieriumi Istvánu Szabó. – I. Szabó (g. 1938) tarptautinį pripažinimą pelnė filmų trilogija „Mefistas“ (Mephisto, 1981), „Pulkininkas Redlis“ (Oberst Redl, 1985) ir „Hanusenas“ (Hanussen, 1988). „Mefistas“ yra vienintelis Vengrijos filmas, apdovanotas „Oskaru“ kaip geriausias užsienio filmas. Režisierius savo kūryboje analizuoja meno ir politikos santykį, asmeninius likimus Europos politinių ir… Skaityti toliau »