Šiame straipsnyje siekiama keleto tikslų. Pirmiausia – išskleisti Tomo Sparrow kritiką fenomenologinei tradicijai, t. y. teiginį, kad fenomenologija ir realizmas yra nesuderinami iš esmės. Tuomet – išanalizuoti, kaip Grahamas Harmanas mėgina spręsti šį fenomenologijos ir realizmo ginčą. Straipsnį sudaro dvi dalys: pirmojoje dalyje susitelkiama į Sparrow kritiką, antroji dalis skirta Harmanui.
• Graham Harman: „Nėra nė vieno, kuris rinktųsi gyventi sugriautame kariniame protektorate, o ne augančioje demokratinėje Ukrainoje. Mes drybsome ir kritikuojame savo visuomenes kaip nuobodžiaujantys besočiai, o ukrainiečiai mums primena, ką dar galime prarasti: laisvę, apsisprendimą, teisės viršenybę.“
• Saulius Geniušas: „Jeigu istorija mus ko nors moko, tai pamoka tokia, kad joks diktatorius negali primesti savo valios visam pasauliui, jei pasaulis nusprendžia jam pasipriešinti. Tik mūsų vienybė gali nutiesti kelią į taiką. Slava Ukraini!“
• Jonathan Wolff: „Ukrainiečiai susivienijo, kad pasipriešintų vienai galingiausių karinių jėgų žemėje. Užuot pasidavę fatalizmui, jie priešinasi tironijai bei kovoja už nepriklausomybę, orumą ir laisvę.“
Jūsų apmąstymams pristatomą tekstą „Fenomenologija ir reikmeniškumo teorija“ parašė aktualios šiandienos minties autorius Grahamas Harmanas. Jis priklauso šiuolaikinių autorių, reflektuojančių naujai reaktualizuotą metafiziką, sąjūdžiui, vadinamam „spekuliatyviojo realizmo“ vardu. Harmanas yra vienas aktualiausių ir produktyviausių spekuliatyviųjų realistų. Jo akademinę biografiją sudaro knygos, straipsniai, tyrimai, skirti interpretuoti įvairiausių autorių – nuo Martino Heideggerio iki Quentino Meillassoux – tekstus.… Skaityti toliau »