Žymų Archyvai: kalba

Peloponesiečių ir atėniečių karas II

pagal | 2018 06 10

Tukidido kritiškumas ir objektyvumas, kuriuo didžiavosi jis pats ir kurį daug gyrė Naujųjų laikų istorikai, turi savo Achilo kulną. Tai jo istorijos veikėjų kalbos: kaip ir kituose Antikos bei Viduramžių istorikų kūriniuose ir kitaip nei moderniųjų istorikų darbuose, Tukidido istorijos veikėjai sako (dažnai ilgas) retorines kalbas. Tukidido pirmtakai Herodotas ir Hekatajas, poetų pavyzdžiu mielai kalbomis… Skaityti toliau »

Filosofija galėjo vadintis filologija (I)

pagal | 2017 12 30

Pokalbis su vertėja iš senosios graikų kalbos, klasikine filologe prof. Tatjana Alekniene, išvertusia Platono dialogus „Faidonas, arba Apie sielą“ (1999), „Puota, arba Apie meilę“ (2000), „Filebas“ (2017), Plotino traktatus „Apie Gėrį arba Vienį. Apie tai, kas yra bloga ir iš kur kyla“ (2011). Svarbiausios jos pačios knygos yra „Sielos dermės: filosofinės graikų etikos apybraiža“ (1999)… Skaityti toliau »

Jacquesas Derrida apie religiją

pagal | 2017 08 26

2002 m. prancūzų filosofui Jacquesui Derrida pasitaikė galimybė išreikšti savo mintis apie religiją. Tai nutiko kasmetinėje Amerikos religijų akademijos ir Biblinės literatūros draugijos sueigoje. Filosofą pakalbino Johnas D. Caputo, Kevinas Hartas ir Yvonne Sherwood. Derrida pasisakė apie asmeninę maldą, žydų ir krikščionių palikimo dekonstrukciją, pasiaukojimą, tikėjimą, sekuliarizaciją, ateizmą, baigtinybę… Pokalbyje tvyrojusi rūpesčio, santūrumo ir kuklumo… Skaityti toliau »

Apie būdą kaip žmogaus dievybę

pagal | 2016 06 16

Viena iš graikų sąvokos ethos reikšmių yra „gyventi“. Žymioji Herakleito ištarmė Ethos anthropos daimon lietuviškai verčiama „Būdas yra žmogaus dievybė“. Skaitant antikos klasikus, pajunti, kad graikų kalbos grožis ir filosofavimo savo natūralia gimtąja kalba unikalumas glūdi tame, jog, užuot griežtai apibrėžus sąvokas, ji linkusi palikti vietos tam, kas gali iškilti ir pasirodyti netikėtai. Ši vieta… Skaityti toliau »

Gyvenimas, menas ir mistika: kalba

pagal | 2015 11 16

Olandų matematikas ir filosofas, matematinio intuicionizmo pradininkas L. E. J. Brouweris (1881–1966) apmąstė ne vien matematikos pagrindus, bet ir bendrai mokslo, gyvenimo, transcendencijos, amžinybės, (žmogaus) prigimties, mūsų laikmečio fizionomijos problemas. Kanto daikto-savyje transcendentalizmui ir Schopenhauerio voliuntarizmui artimas ne tik Brouwerio matematinis intuicionizmas, bet ir jo filosofija, 1905-aisiais išdėstyta trumpame veikale „Gyvenimas, menas ir mistika“ (Leven,… Skaityti toliau »

Negatyvioji teologija contra dekonstrukcija: du epizodai nagrinėjant J. Derrida tekstus

pagal | 2014 12 16

: Grynumo fikcijos demaskavimas : Nors prancūzų filosofo Jacques’o Derrida raštų stilius, jo filosofinė svarstymo prieiga yra sunkiai demaskuojama, visgi dažnai negalima suvokti, kokios pozicijos laikosi pats demaskavimo genijus. Tačiau interpretatoriaus pozicija patogi tuo, kad, nepretenduodamas į objektyvumą, gali net ir didžiausius kritikus spausti į riboto, vadinasi, prielaidomis grįsto, mąstymo vaizdinį. Derrida raštų korpusas kartais… Skaityti toliau »

Unikalaus meno atsiradimas? – Tekstas, paskatintas Béla Balázso knygos „Regimas žmogus, arba Kino kultūra“

pagal | 2014 09 09

Kalbant apie laiko patikrintus dalykus, rizikuojama susidurti su dvejopu sunkumu: 1) seni dalykai atrodo pakankamai nereikalingi, jų faktiškumo dimensija sunkiai patikrinama, o esant reikalui iškelti, atliepiant visuotinį moksliškumo matmenį, kaip svarbų dalyką, objektyvumo kriterijų (pastarąjį sureikšminant ir taip senus dalykus lokalizuojant kaip aktualiai esančius) yra išvis sudėtingas momentas, nes „minkštųjų priemonių“ objektyvumas išsisklaido socialinio tinklo,… Skaityti toliau »