Žymų Archyvai: pasaulio pabaiga
Dalybos #5: Devyni milijardai Dievo vardų
Britų rašytojo Arthuro C. Clarke’o apsakyme „Devyni milijardai Dievo vardų“ pasakojama, kad nuo seniausių laikų viena Tibeto budistų vienuolija užsiima Dievo vardų, kurių mano esant devynis milijardus, užrašymu. Pranašystė byloja, kad užrašius paskutinį vardą su tam tikra užduotimi nužengs pats Dievas. Norėdami paspartinti procesą, vienuoliai pagalbon pasikviečia kompiuterininkus, kurie į kalnuose stūksantį vienuolyną atgabena kompiuterį bei imasi darbo.
Literatūra ir mitas
Literatūra krypsta prie tam tikrų objektų. Sakome: „Knyga, romanas, eilėraštis, poema.“ Literatūra, bendrąja prasme, yra konkretus objektas arba konkrečių objektų suma. T. y. literatūra, žvelgiant stebėtojo akimis, turi tokį patį konkretumą kaip, tarkime, baldai. Ji jau konstituota kažkokiuose daiktuose. Tačiau kai kalbame apie mitą, tuomet jau viskas kitaip. Mitas iš esmės yra sąvoka, idėja, kurią… Skaityti toliau »
Pokalbis su Nerijumi Mileriumi
Pokalbis iš video ciklo „Pokalbiai su filosofais“, kurį bendrai vykdo portalas Aplinkkeliai.lt ir VšĮ Meno avilys. – Kalbiname filosofą, Vilniaus universiteto Filosofijos katedros docentą Nerijų Milerių. Pateikiame pokalbio, kuris susideda iš dviejų dalių, turinį: pasirinkimas tarp filosofijos ir kino studijų; disertacija ir mokytojai; filosofija ir kasdienybė; kasdienybė ir menas; vizualinis posūkis; filosofija ir kinas; apokalipsės… Skaityti toliau »
Karo filosofija. Francio Fordo Coppolos Šių dienų apokalipsė
Francio Fordo Coppolos filmas „Šių dienų apokalipsė“ (Apocalypse Now, 1979) yra pastatytas pagal Josepho Conrado apysaką „Tamsos širdis“ (Heart of Darkness, 1899), kurioje nagrinėjamas vergystės ir civilizacijos kontrastas, kolonializmas ir rasizmas. Režisierius šios apysakos kontekstą pritaikė tų dienų problemoms išryškinti. Filme pasakojama apie jauną Jungtinių Amerikos Valstijų kapitoną Benjaminą L. Willardą (akt. Martin Sheen), kuris gauna… Skaityti toliau »
Postapokaliptinis kinas ir politinis aktyvizmas
Šio pranešimo metu Nerijus Milerius rodė ilgas filmų ištraukas. Keistų filmų ištraukas. Keistų akademiniuose koridoriuose. Ir visai nekeistų daugeliui nuo 10 iki 17 metų amžiaus, arba daugeliui, dirbančių dešimt valandų per dieną ir vakare išgeriančių keturis butelius alaus kaip „duoną kasdieninę“, arba daugeliui, neperskaičiusių nieko daugiau, išskyrus tai, kas leido įgyti vidurinio mokslo baigimo liudijimą. Kasdienių. Pažįstamų.… Skaityti toliau »
Deleuze, Welles, postapokaliptinis kinas: dviejų jėgų susidūrimas kinematografe
Pradedant kalbėti apie kino filosofiją, norom nenorom į pirmas gretas išeina prancūzų filosofas Gilles’is Deleuze’as ir dvi jo knygos „Kinas 1: vaizdinys-judėjimas“ ir „Kinas 2: vaizdinys-laikas“. Šios knygos yra tas pagrindas, nuo kurio atsispyrus galima kurti savas teorijas, susijusias su kinu, su kino filosofija, su politika ir taip toliau. Šios Deleuze’o knygos – tai „sodas… Skaityti toliau »