Antisemitizmas pasireiškia skirtingai

pagal | 2024 05 05
Komentarų: 0

Antisemitizmas pasireiškia skirtingai – tai ir pašaipus, pasibjaurėtinas geraširdiškumas, ir naikinamieji pogromai. Yra visokių antisemitizmo rūšių: idėjinis, vidinis, slaptas, istorinis, buitinis, fiziologinis; skirtingos jo formos: individualus, visuomeninis, valstybinis… Antisemitizmas niekada nebuvo tikslas, jis visada tik priemonė, jis yra prieštaravimų be išeities matas. Antisemitizmas yra atskirų žmonių, visuomeninių santvarkų ir valstybinių sistemų savų trūkumų veidrodis. Pasakyk, kuo kaltini žydus, ir aš pasakysiu, dėl ko pats kaltas.

Politinės ir literatūrinės vaizduotės lydinys: modernioji demonologija ir „Siono išminčių protokolai“

pagal | 2024 05 02
Komentarų: 1

Ištrauka iš filosofo, idėjų istoriko Leonido Donskio knygos „Neapykantos formos: įaudrinta vaizduotė moderniojoje filosofijoje ir literatūroje“.

„Mes patys turime liautis buvę žmonėmis, kad iš Kito atimtume žmogiškas savybes ir bruožus. Jeigu vaizduotė mums teikia nepakankamai medžiagos tokiam pasitraukimui ir sugrįžimui, maloningai padės tie, kas tikrai žino, kaip demaskuoti blogį ir kaip kovoti su tamsos jėgomis. Tą akimirką, kai išsiskiriame su moralinių vertybių ir sveiko proto sfera, patologinę fantaziją arba bet kokį kitą brutalų realybės iškraipymą galima lengvai palaikyti iki tol tartum nuo mūsų paslėptos tiesos apreiškimu. Kitaip būtų neįmanoma paaiškinti ‘Siono išminčių protokolų’ kerų.“ (L. Donskis)

Pokalbiai apie esmes. Apie patirtį

pagal | 2024 04 07
Komentarų: 0
Ein Mal jedes

Dalinamės knyga „Pokalbiai apie esmes“, kurioje kalbasi filosofas Arvydas Šliogeris ir aplinkkelietis Virginijus Gustas. Pristatome pokalbį apie vieną svarbiausių filosofo temų – patirtį.

„Patirties negali patirti. Patirtis ateina vėliausiai: nuo patirties pavienis žmogus pradeda ir ja baigia, o viduryje driekiasi užmirštos patirties žemė. Tam tikra prasme jis pradeda nuo patirties kūdikystėje ar vaikystėje ir baigia vėl patirtimi, jau būdamas senis. Kodėl? Todėl, kad ant kūdikio ar vaiko sielos dar nėra užmaukšlintas anoniminės kalbos šalmas arba ant jo akių dar neuždėti kalbos akiniai.“ (A. Šliogeris)

Žydiškoji Heideggerio recepcija

pagal | 2024 03 13
Komentarų: 0
Heidegger and His Jewish Reception

Danielis M. Herskowitzas, knygos „Heideggeris ir jo žydiškoji recepcija“ (2020) autorius, nagrinėja vaisingą ir intensyvų žydų ryšį su vienu svarbiausių ir prieštaringiausių šiuolaikinių filosofų Martinu Heideggeriu. Įtraukdamas šį ryšį į platesnį intelektualinį, kultūrinį ir politinį kontekstą, jis apibūdina pagrindinius modelius ir įvairias žydų reakcijas į Heideggerį.

Autorius parodo, kad žydų mąstytojai per traukos ir atstūmimo dialektiką sukūrė žydiškumo versiją, siekdami rasti išeitį iš bendros jų pasaulį kamuojančios krizės, kuri, jų manymu, buvo įkūnyta Heideggerio gyvenime ir mąstyme.

Putinizmas yra maras. Kaip ir fašizmas bei bolševizmas

pagal | 2024 02 25
Komentarų: 2

Pristatome garsaus Lenkijos žurnalisto Adamo Michniko tekstą, skirtą rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno atminimui.

„Putinizmas yra maras. Toks pat maras kaip ir fašizmas bei bolševizmas… Aleksejaus mirtis parodė, kad šio maro žiurkės užplūdo mūsų miestų gatves. Išleisdamas šias žiurkes, Putinas metė iššūkį demokratijai visame pasaulyje.“ (A. Michnik)

Nuo upės iki jūros

pagal | 2024 01 28
Komentarų: 2

2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ įvykdytos masinės žudynės buvo jos pagrindinės ideologijos, aiškiai išreikštos 1988-ųjų hamasininkų steigiančiojoje chartijoje, padarinys. Šios „masinių žudynių ideologijos“ ištakos yra nacizmo ir islamizmo sampyna, pirmiausia atsiradusi XX a. 4-ajame ir 5-ajame dešimtmečiuose. „Hamas“ gebėjimas burti šalininkus, iš pradžių universitetuose, o dabar ir gatvėse, priklauso ir nuo 2017 m. peržiūrėtos chartijos, kuri remiasi sekuliarių kairiųjų antisionizmu. Todėl reikėtų atidžiai perskaityti peržiūrėtą chartiją, kurios kalba ir argumentai šiandien skamba universitetiniuose miesteliuose ir gatvėse.

Filosofijos pabaiga ir pagrindinis mąstymo uždavinys

pagal | 2024 01 01
Komentarų: 0

Vokiečių filosofo Martino Heideggerio paskaitos – „Filosofijos pabaiga ir pagrindinis mąstymo uždavinys“ – pavadinimas provokuoja. Juo norima išprovokuoti veikalo „Būtis ir laikas“ (1927) „imanentinę kritiką“, t. y. išnagrinėti šios knygos „pagrindinę patirtį“ ir jos „formuluočių“ tinkamumą neatsisakant būties klausimo perspektyvos. Dėl šio paskutinio persvarstymo Heideggerio projekto raktiniai žodžiai pakinta. Užuot kalbėjęs apie būtį (Sein) ir laiką (Zeit), dabar jis kalba apie prošvaistę (Lichtung) ir čia-esatį (Anwesenheit). Vis dėlto Heideggeris keičia ne tiek sąvokyną, kiek patį mąstymą.