Ištrauka iš literatūrologo ir literatūros kritiko George’o Steinerio pokalbių knygos „Ilgasis šeštadienis“, kurioje autorių kalbina prancūzų žurnalistė Laure Adler. Šiame pokalbyje svarstoma apie knygas ir jų skaitymą; apie ypatingą atsakomybę prieš knygos stebuklą; apie knygų svarbą kultūroje ir jų reikšmę palaikant žmogaus kasdieninę bei dvasinę egzistenciją; apie skaitymą, kuriam reikalinga tyla, privatumas ir knygos, perskeliančios mumyse užšalusią jūrą.
Ištrauka iš literatūrologo ir literatūros kritiko George’o Steinerio pokalbių knygos „Ilgasis šeštadienis“ (A Long Saturday, 2017), kurioje autorių kalbina prancūzų žurnalistė Laure Adler. Šiame pokalbyje Steineris mąsto apie žmogaus, kaip gyvenimo svečio, idėją ir pareigą mokyti bendrapiliečius visur jaustis tarsi namuose, padėti jiems suprasti, kad visi šioje Žemėje esame tik svečiai.
Pokalbyje, kurį pateikiame jūsų dėmesiui, amerikiečių literatūrologas Jonathanas Culleris, knygų „Apie dekonstrukciją“ (1982) ir „Literatūros teorija: labai trumpas įvadas“ (1997) autorius, dalinasi mintimis apie tai, kad teoriją turėtume suvokti ne kaip sudėtingų doktrinų visumą, o kaip beribę, nuolat besimainančią klausimų ir požiūrių seriją. Būtent čia yra jos ilgalaikis vertingumas.
„Walteris Benjaminas sakė, kad knyga gali išlikti tūkstantį metų neperskaityta, kol sulauks tinkamo skaitytojo. Knygos niekur neskuba. Kūrybos aktas niekur neskuba; jis atsiveria mums, suteikdamas amžiną privilegiją.“ (G. Steiner)
Ištrauka iš pokalbio su literatūros kritiku ir teoretiku George’u Steineriu.
Pokalbis su anglų filosofu Simonu Critchley apie tragediją ir jos ribas. Pasak pašnekovo, tragedija traukia savo „laukiniu, nerimstančiu grožiu, konfliktu ir viršenybe prieš filosofiją, reikšmingais, iki galo neįvertintais ryšiais su esama mentaline ir politine situacija“. Kviečiame skaityti ir mąstyti.
– Koks tavo blogiausias įprotis?
– Draugavimas. Negalėčiau gyventi be draugų. Gyvenimas tuomet būtų tikra nuobodybė.
Pasikalbėjimas su filmininku ir poetu Jonu Meku.
Pirmą kartą su George’u Steineriu susidūriau maždaug prieš dešimt metų viename renginyje. Nors netrukus turėjo vykti rinkimai į Europos Sąjungos parlamentą, vis dar buvo galima kviestis intelektualius prelegentus iš Centrinės Europos. Žmonės iš tiesų gausiai rinkdavosi pasiklausyti. Patalpa ir tąkart buvo sausakimša. Sesijos pabaigoje auditorija buvo paraginta užduoti klausimus. Steinerio kalba apie populizmą buvo stipri… Skaityti toliau »