Žymų Archyvai: valdžia

Žvilgsnis į tikrąją demokratiją. Pokalbis su Luce Irigaray

pagal | 2024 08 31

„Demokratija turėtų būti toks miesto organizavimo ir valdymo būdas, kuris leistų piliečiams sugyventi taikiai ir būti laimingiems, jiems patiems už tai kiek įmanoma būnant atsakingiems. Pagarba ir rūpinimasis Žeme bei oru turi būti demokratijos dalis, nes abu šie dalykai yra būtini kiekvieno piliečio gyvenimui ir gerovei.“
(Luce Irigaray)

Korupcija globaliame pasaulyje

pagal | 2020 06 24

„Lotynizmas ‘corruptio’ reiškia sugedimą… Kai kalbama apie korupciją, visų pirma turimas omeny valdžios sugedimas, t. y. jos atstovų tarnavimas keliems ponams. Ši poligarchija verčia abejoti pačia valdžia bei jos pažadais.“

Prof. Tomo Kačerausko esė iš netrukus pasirodysiančios jo knygos „Šnekėjimo rėvos: pokalbiai ir pamąstymai apie kūrybingumą“.

Leo Strausso politikos samprata

pagal | 2019 07 31

Pateikiamame straipsnyje, bandant apibrėžti politikos sampratą Leo Strausso mąstyme, pasitelkiamas šio vokiečių-amerikiečių politikos filosofo tekstas Farabi’s Plato („Farabio Platonas“), kuriame per palyginimą su filosofija atsiskleidžia jo politikos samprata. Taip pat parodoma, kodėl Straussas kritikuoja modernybės projektą ir alternatyvą jam mato būtent klasikiniame mąstyme.

Skaitant Leo Straussą

pagal | 2019 07 21

Ištrauka iš Steveno B. Smitho knygos „Skaitant Leo Straussą: politika, filosofija, judaizmas“ (2006).

Čia pateikiamomis esė norima prisidėti prie geresnio Leo Strausso filosofijos supratimo. Jomis nesiekiama pateikti išsamios Strausso gyvenimo ir kūrybos apžvalgos, juo labiau imtis vertinti jo mokymo poveikio ar jo vardu įsteigtos politinės minties mokyklos. Šiose esė bandoma nagrinėti pagrindinę aktualumo neprarandančią Straussą dominusią temą – tai, ką jis pats pavadino „teologine-politine problema“, metaforiškai ją įvardindamas Jeruzalės ir Atėnų klausimu.

Teatras senovės Atėnuose ir Romoje

pagal | 2017 06 26

Senovės Atėnuose teatras, kaip ir demokratija, buvo bendras reikalas. Atėniečiai buvo daugiau nei pasyvi auditorija. Nemaža dalis piliečių iš tikrųjų prisidėdavo prie pjesių kūrimo ir parengimo, lygiai taip pat jie dalyvaudavo tautos susirinkime ir prisiekusiųjų teismuose. Pats teatras buvo garbinga kasmetinių religinių švenčių sudedamoji dalis. Įsitraukimo į teatro veiklą mastą aprašė Williamas Scottas Fergusonas, savo… Skaityti toliau »

Michelis Foucault anapus gėrio ir blogio

pagal | 2017 03 25

Savo spalvingu gyvenimu ir nepaprastai įtaigia kūryba prancūzų filosofas Michelis Foucault (1926–1984) siekė peržengti kalbos ir socialinių struktūrų ribas bei vertė niekais istorines tapatybes. Atmetęs bet kokias įsigalėjusias nuostatas, jis siutino mokslininkus, abejodamas visomis pozityviomis programomis, – tiek senovinėmis imperinėmis bei feodalinėmis, tiek šiuolaikinėmis, kaip antai liberalioji humanistinė, – tuo pačiu metu atkakliai atsisakydamas atsakyti,… Skaityti toliau »

Raktas Tersito istorijoje

pagal | 2017 02 11

Ištrauka iš amerikiečių žurnalisto I. F. Stone’o knygos „Sokrato teismas“ (The Trial of Socrates, 1988):   Homero „Iliadoje“ vis dėlto esama vienos ištraukos, kurioje palaikoma absoliuti karaliaus valdžia. Tačiau nei Sokratas, nei jo gynėjai jos necitavo, nors ji, atrodytų, suteikia sokratiškajam idealui „biblinę“ paramą. Jų keistas tylėjimas mums gali parūpinti iki šiol pražiopsotą raktą baudžiamojoje… Skaityti toliau »