Pristatome VU tęstinio seminaro trečiąją paskaitą, šį kartą skaitytą Andriaus Bielskio, kurią pats autorius vadina egzegezine. Paskaita pradedama svarstymais, kodėl veikalas „Politika“ yra reikšmingas ir kodėl Aristotelis gali būti pristatomas revoliuciniu mąstytoju, nors tradiciškai tokiu nelaikomas. Paprastai jis priimamas/skaitomas konservatyviai ir niekaip nesiejamas su tuo, ką galima pavadinti emancipaciniu politiniu projektu. Vartodamas terminą „revoliucinis aristotelizmas“, [...]

1922 m. Leninas įsodino į laivą geriausius Rusijos filosofus ir išsiuntė užsienin, prisakęs namo nebegrįžti, antraip jų lauktų sušaudymas. Pateikiamame tekste aprašomas šis sovietinio totalitarinio režimo „humaniškas veiksmas“. ~~~ Filosofų laivas: Kiekvienas filosofijos studentas sutiktų, kad filosofija užsimezga mitologijoje ir tam tikra prasme kyla iš mitologijos. Jei dar tiksliau, filosofija kyla ne paprasčiausiai [...]

Šį tekstą sugestionavo du atsitiktiniai dalykai. Abu susiję su prisiminimu. Su buvusių dalykų prisiminimu. Juos vienija taip pat du dalykai. Pirmas vienijantis dalykas gali būti pavadintas žodžių junginiu disertacija-daktaras. Antras prisiminimo pavadinimas galėtų būti kad ir toks: istorinis įvykis-utopija. Abiejuose galima rasti tiek vieną, tiek kitą, bet analitinio kalbėjimo dėlei paimkime ir priskirkime vienam [...]

Šioje sociologo L. Kraniausko ir filosofo A. Gedučio paskaitoje nekalbama, kaip parašyti gerą disertaciją, nepateikiamas praktiškų patarimų rinkinys iš serijos „Know-how“. Lengvai neišsisuksite, jei neturite Aleksandro Piatigorskio mintijimo aistros arba jei jūsų disertacijos užmačios nebus kažkas tokio, kaip Ludwigo Wittgensteino „Loginis filosofinis traktatas“; nepadės nė lažybos iš plazminio televizoriaus, kad parašysite gerą disertaciją [...]

Ludwigo Wittgensteino disertacijos gynimas, vykęs 1929 m. birželį Kembridže, buvo tikra keistenybė. Pateikta disertacija pasirodė esanti ne kas kita, kaip jo paties „Loginis filosofinis traktatas“, išspausdintas prieš aštuonerius metus ir tuo metu jau visuotinai pripažintas klasika bei šedevru. Visi gynimo dalyviai tai laikė savotišku pokštu, tačiau daktaro laipsnis Wittgensteinui buvo suteiktas pagal visas taisykles. O kaip būtų [...]
Kamarėlė
Stotelės
„Vertimo mene vyksta nuolatinis lingavimas tarp pažodiškumo ir laisvumo... Tai susiję su bendru kultūros plitimu tai platyn, tai gilyn. Laisvas vertimas orientuotas į vartotoją, pažodinis vertimas – į gamintoją, tai yra galimybė duoti kažkokį naują rinkinį meninių būdų, kurie galėtų praversti originalioje literatūroje.“
Michailas Gasparovas
Komentarai
- T. apie Revoliucinis aristotelizmas: zoon politikon prasmė pirmoje Aristotelio Politikos knygoje
- ABC apie Revoliucinis aristotelizmas: zoon politikon prasmė pirmoje Aristotelio Politikos knygoje
- T. apie Revoliucinis aristotelizmas: zoon politikon prasmė pirmoje Aristotelio Politikos knygoje
- Martynas apie Mąstymo negalimybė L. von Triero „Melancholijoje“
Žymos
Berdiajevas Borges daoizmas Deleuze dienoraštis egzistencializmas Eonas esė fenomenologija filmas filosofas filosofija Fotografija fotosofija Foucault Hegel Heidegger interviu kelionė Kierkegaard kinas kritika kūryba laikas laisvė Lingis Maliavinas Mamardašvilis menas metafizika mintis Musil Nietzsche nihilizmas paskaita politika postmodernizmas religija Sokratas supratimas Tarkovskis tekstas turkai Čiurlionis Šliogeris


