„Menas, kaip aš jį suprantu, yra nuolatinis savęs įveikimas. Jo gelmė – betarpiškas mūsų pačių gelmės veidrodis.“ (J. Baltrušaitis)
Poeto-simbolisto, eseisto ir diplomato Jurgio Baltrušaičio (1873–1944) pamąstymai apie kūrybą ir kūrėją, meną ir menininką, žmogų ir gyvenimą.
1980 m. gruzinų filosofas Merabas Mamardašvilis Maskvoje studentams perskaitė dvylika paskaitų apie antikos filosofiją. Paskaitų cikle užsibrėžta perteikti filosofijos istoriją kaip istoriją pamąstymų apie ribines žmogaus ir pasaulio santykių sąlygas. Autoriaus dėmesio centre – egzistuojančiojo būties problema, kylanti sengraikių minties erdvėje. Atskleisdamas būtį kaip tai, kas tampa, Mamardašvilis senovės Graikijos filosofų samprotavimuose aptinka fundamentalius principus, glūdinčius antikoje, kurie persmelkia vėlesnę Europos mintį bei pasaulio ir žmogaus suvokimą.
1950-ųjų spalį filosofiniame žurnale Mind pasirodė A. M. Turingo straipsnis, pavadintas „Skaičiavimo mašinos ir intelektas“. Pirmasis šio straipsnio sakinys skelbia: „Siūlau apsvarstyti klausimą: Ar mašinos gali mąstyti?“ Po šešerių metų straipsnis buvo perspausdintas Jameso Newmano redaguotoje antologijoje The World of Mathematics pavadinimu „Ar gali mąstyti mašina?“ Nuo tada šiuo klausimu ėmė lietis publikacijų srautas, leidęs… Skaityti toliau »
Vokiečių filosofas Martinas Heideggeris mirė daugiau nei prieš keturiasdešimt metų, tačiau žiniasklaida niekada nesiliovė domėtis jo veikla: ne dėl jo idėjų, o dėl jo sąsajų su nacizmu. Pačią naujausią diskusiją (ją puikiai apžvelgė Jonathanas Derbyshire’as) sukėlė triukšminga reklama, pristačiusi leidinį Schwarzen Hefte („Juodieji sąsiuviniai”), tūkstančio puslapių apimties į juodus viršelius įrištų užrašų knygelių, kuriose… Skaityti toliau »
Nors Martinas Heideggeris buvo vienas vaisingiausių XX a. mąstytojų, tiktai keli jo amžininkai buvo kritikuoti griežčiau ir aštriau negu jis. Didžiumą tos kritikos iššaukė jo paties nei paneigtos, nei patvirtintos, nei paaiškintos sąsajos su naciais, jam 1933–1934 metais rektoriaujant Freiburgo universitete. 1966 m. naujienų savaitraščio „Der Spiegel“ redaktoriai pakvietė Heideggerį pasikalbėti ir aptarti rūpimus klausimus.… Skaityti toliau »
Intent(c)izmas (angl. intentism) – menininkų, autorių, aktorių ir muzikantų sąjūdis, kuris tiki, kad menas gali perteikti menininko numatytą pranešimą jo numatytai auditorijai. Sąjūdis pripažįsta bei palaiko menininko kūrinio ir jo kūrėjo ryšius. // Intentistų manifestas // Intentistai tiki trimis principais: 1. Intentistai tiki, kad menininkas gali perteikti jo arba jos numatytą pranešimą. Intentistų… Skaityti toliau »
Ankstyvajame savo karjeros periode Hannah Arendt aiškiai oponavo platoniškajai politinio mąstymo paradigmai, kurią ji buvo linkusi vadinti antipolitine ar bent jau nepolitine. Nuostata, kad politiniam žinojimui būtina metafizinė esmėžiūra, anot Arendt, yra depolitizuojanti, skatinanti atsitraukti nuo polio reikalų, kasdienių nuomonių ir intersubjektyvių ryšių, besiformuojančių čiadabartiškumo, o ne amžinybės horizonte. Siekis palikti olą, šešėlių kalėjimą ir… Skaityti toliau »