Vladimiro Putino žinianešiai kartkartėmis susimąsto, kad vieną dieną gali sulaukti kaltinimų karo nusikaltimų tribunole. Kaltinimo pagrindas yra jų pačių žodžiai.
„Ukrainiečių tautos nėra“: kadras iš Rusijos valstybinės televizijos laidos „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“ // iliustr. iš tviterio: @JuliaDavisNews
Kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, elitiniai Vladimiro Putino propagandininkai studijoje pageidavo išgerti šampano, norėdami tinkamai atšvęsti tą akimirką. Valstybinės propagandos agentūros RT vadovė Margarita Simonian pareiškė pajutusi „nepaprastą euforiją“ ir pridūrė: „Aš to laukiau aštuonerius metus… ir pagaliau sulaukiau. Tai tikra laimė.“
Kruvinai plataus masto invazijai skaičiuojant antrus metus, euforiją pakeitė baimės jausmas – Putino žinianešiai nuolat nerimauja dėl galimų karo nusikaltimų tribunolų. Šis klausimas kirba jų mintyse.
Lapkritį dalyvaudama valstybinės televizijos laidoje „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“ [Вечер с Владимиром Соловьевым], Simonian pareiškė: „Leiskite man pasakyti, kad jeigu mes pralaimėsime, Haga – nesvarbu, tikra ar hipotetinė – užgrius netgi gatvių šlavėją, šluojantį grindinį už Kremliaus.“ Tą patį mėnesį valstybinės televizijos laidos „60 minučių“ [60 минут] vedėja Olga Skabejeva taip pat prognozavo, kad, Rusijai pralaimėjus karą prieš Ukrainą, kiekvienas rusas bus laikomas kaltu. Ji teigė, kad tik triuškinanti pergalė yra vienintelis būdas „išvengti tribunolų Hagoje, baudžiamųjų bylų ir būtinybės mokėti reparacijas“.
Mėnesiai slinko, tačiau susirūpinimas nemažėjo. Kovo 6-ąją Maskvos valstybinio universiteto Aukštosios televizijos mokyklos dekanas Vitalijus Tretjakovas Solovjovo laidoje garsiai nerimavo dėl „reikšmingų“ Vakarų veikėjų pareiškimų, kuriais reikalaujama, kad Putinas ir kiti rusai stotų prieš karo nusikaltimų tribunolą.
Kremliaus propagandininkai turi daugiau priežasčių nerimauti, gatvių šlavėjai ir kiti eiliniai piliečiai – mažiau. Juk ne žmonės iš gatvės transliavo agitaciją už karo nusikaltimus prieš ukrainiečius (kuriuos vadino gyvuliais ir dar bjauriau), apibūdino juos kaip nacius, džiaugėsi dėl išpuolių prieš jų namus ir civilinius energetikos tinklus. Valstybės kontroliuojama žiniasklaida – nuo žemiausių pėstininkų Putino šachmatų lentoje iki tokių propagandos karalienių kaip Simonian ir Skabejeva – atliko pagrindinį vaidmenį sukeliant, skatinant, racionalizuojant bei normalizuojant Kremliaus vykdomas žudynes kaimyninėje šalyje.
Tokias šiurpą keliančias kalbas norėtųsi laikyti kvailystėmis, skirtomis vietinei auditorijai. Tačiau propagandos mašinos išvedžiojimai dažnai pranašavo arba pateisino rimtus valstybinio smurto veiksmus prieš Ukrainą, įskaitant masines civilių žudynes, masinius Ukrainos piliečių grobimus, migrantų srautų įginklinimą ir Ukrainos valstybingumo griovimą.
Tokių pokalbių pavyzdžių rasti nesunku. Jų daugėja kiekvieną vakarą tiesioginiame televizijos eteryje. Prieš visapusišką invaziją, Rusijos valstybinė žiniasklaida už nepriklausomybę pasisakančius ukrainiečius mėgdavo vadinti kiaulėmis, o valstybinėje televizijoje buvo rodomos atitinkamos karikatūros, kuriose nuolat tyčiotasi iš Ukrainos kalbos, maisto ir tradicijų. Nuo 2022-ųjų vasario šie apibūdinimai perėjo į atviro nužmoginimo sritį. Savo laidoje liepos mėnesį Solovjovas sakė: „Kai gydytojas imasi katės nukirminimo, gydytojui tai yra specialioji operacija, kirminams – karas, o katei – išvalymas.“
Spalio mėnesį RT programos [rusų kalba] direktorius Antonas Krasovskis siūlė skandinti ukrainiečių vaikus, padegti ukrainiečių namus kartu su jų gyventojais ir teigė, kad ukrainiečių močiutės mielai susimokėtų, kad jas išprievartautų rusų kareiviai. Jis tvirtino, kad dabartinės Ukrainos turėtų nebelikti, o vienintelis jos išlikęs plotelis turėtų būti skirtas kiaulių auginimui. Krasovskis jautė poreikį paaiškinti, kad sakydamas „kiaulės“ jis neturėjo omenyje ukrainiečių moterų.
Spalio mėnesį Rusijos politinis veikėjas Pavelas Gubarevas, 2014-aisiais pasiskelbęs Donecko srities „liaudies gubernatoriumi“, o vėliau – Donbaso liaudies milicijos vadovu, aiškino, kad ukrainiečiai yra „rusai, apsėsti velnio“ ir kad Rusijos tikslas yra „juos įtikinti“, jog jie nėra ukrainiečiai. Jis pridūrė: „Bet jeigu nenorite, kad pakeistume jūsų nuomonę, mes jus nužudysime. Nužudysime jūsų tiek, kiek reikės. Nužudysime 1 milijoną arba 5 milijonus, mes galime išnaikinti jus visus.“
Kiek anksčiau, gegužės mėnesį, laidoje „60 minučių“ pasirodęs Valstybės Dūmos deputatas Aleksejus Žuravliovas pateikė savo skaičiavimus, kiek ukrainiečių reikės perauklėti „perinstaliuojant jų smegenis“, o kiek milijonų, nenorinčių atsisakyti ukrainietiškos tapatybės, reikės nužudyti: „Ne daugiau nei 5 procentai yra neišgydomi. Paprastai tariant, 2 milijonai žmonių… Šie 2 milijonai žmonių turėtų palikti Ukrainą arba turėtų būti denacifikuoti, kitaip sakant – sunaikinti.“
Valstybės kontroliuojamoje žiniasklaidoje visuotinai sutariama, kad ši vadinamoji „denacifikacija“ reiškia masines žudynes. Balandį laidoje „60 minučių“ Žuravliovas ir Skabejeva pritarė, kad šis procesas turės būti vykdomas „šaudant arba nuplėšiant galvas“.
Rusijos pareigūnams taipogi nekilo abejonių, kad invazijos tikslas yra pajungti, o ne „išlaisvinti“ gyventojus. Gruodžio mėnesį RT kalbėjęs buvęs Rusijos ambasadorius prie NATO ir buvęs vicepremjeras gynybos ir kosmoso pramonės reikalams Dmitrijus Rogozinas pripažino, kad ukrainiečiai neapsidžiaugė pamatę rusų įsiveržėlius ir kad prireiks didžiulių pastangų, norint pakeisti jų požiūrį: „Net ir po mūsų pergalės praeis daug metų, kol galėsime užsitikrinti visišką šios populiacijos ištikimybę.“ Anot jo, paversti šią „plačią teritoriją“ Rusija pareikalaus daug darbo jėgos, laiko ir pastangų.
Ilgos okupacijos tema pasitaiko dažnai. Valstybės Dūmos deputatas, generolas Vladimiras Šamanovas, buvęs Rusijos armijos oro desanto pajėgų vadas, apskaičiavo, kad prireiks „perauklėti“ bent dvi ukrainiečių kartas, kol jie pradės toleruoti Rusijos viešpatavimą. Kovo mėnesį laidoje „60 minučių“ Šamanovas padarė išvadą: „Šiandien galima aiškiai prognozuoti, kad Ukrainoje turėsime likti 30-40 metų.“
Toje pačioje laidoje karinis ekspertas Igoris Korotčenka samprotavo: „Akivaizdu, kad Ukrainos denacifikacijos procesas užtruks mažiausiai 15-20 metų.“ Jis prognozavo, kad artimiausioje ateityje Ukrainos teritorijoje turės likti pakankamai didelė Rusijos armijos dalis.
Kovo 6-ąją Aukštosios televizijos mokyklos atstovas Tretjakovas pabrėžė, jog Rusijos karinės bazės turėtų būti įkurtos visoje Ukrainoje, „kad būtų galima valdyti šios teritorijos mentalitetą“. Jis teigė, kad ukrainiečiai „virto gyvuliais“ ir Rusija turėtų atitinkamai planuoti savo veiksmus.
„Jūs pervertinate ukrainiečių tautos svarbą – paprasti žmonės, o ypač vadovybė, tiesiog virto gyvuliais“: kadrai iš Rusijos valstybinės televizijos laidos „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“ // iliustr. iš tviterio: @JuliaDavisNews
Gana lengva suprasti ryšį tarp kalbų, kuriose ukrainiečiai nuolat lyginami su gyvuliais, vabalais ar kirminais, ir tokių nusikaltimų kaip žudynės Bučoje, ukrainiečių karo belaisvių kankinimas ir žudymas, bandymai sušaldyti ir marinti badu civilius gyventojus, svarbios infrastruktūros naikinimas ir prievartinis ukrainiečių, įskaitant vaikų, deportavimas į Rusiją.
Rusijos mokslininkai mielai aiškina Kremliaus smurto logiką ir suteikia jai intelektualinį blizgesį. Aiškinama, kad išpuoliai, kuriais siekiama atimti iš ukrainiečių elektrą, vandentiekį ir maistą, yra didesnio plano dalis. Taigi priverstinis milijonų žmonių perkėlimas į Rusiją yra skirtas kompensuoti didelius jos demografinius nuostolius, o dar 8 milijonai yra nustumti į Vakarus, kad užgriūtų Europą, sukeltų pabėgėlių krizę ir pakenktų jos ekonomikai. Spalio mėnesį, kalbėdamas Solovjovo laidoje, Maskvos valstybinio universiteto prodekanas pasaulinės politikos reikalams Andrejus Sidorovas pripažino, kad Ukrainos naikinimas turi antrinę naudą: „Reikia laukti tinkamos akimirkos ir sukelti Europoje migracijos krizę su nauju ukrainiečių antplūdžiu“, – sakė jis.
Sausio mėnesį vienas iš laidos „Solovjovas tiesiogiai“ [Соловьёв LIVE] vedėjų Sergejus Mardanas džiaugėsi sielomis, priverstomis palikti savo namus ir išvykti į Putino Rusiją: „Pažiūrėkite, kiek Tėvynė išleidžia demografinei problemai spręsti. Mes gavome šiuos žmones [ukrainiečius] nemokamai, už dyką – maždaug penkis milijonus jų! Penki milijonai sielų!“
Rusijos valstybinės televizijos pasaulyje kiekvienas turi sielą, bet ne kiekvienas turi teisę gyventi savo gyvenimą. Kai kurie dalykai yra tiesiog svarbesni, kaip kovo mėnesį Solovjovo laidoje aiškino Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto profesorė Jelena Ponomariova: „Niekada neleiskite, kad moralė trukdytų jums elgtis teisingai. Aš suprantu humanitarinio komponento svarbą… bet moralė neturėtų stoti skersai kelio.“
Nesunku įsivaizduoti, kaip šie žodžiai nuskamba teismo salėje, kai prokurorai pateikia kaltinimus profesorei Ponomariovai ir jos sėbrams.
Julia Davis
Parengė ir vertė Linas J. Jankauskas
‘Morality Shouldn’t Get in the Way’ — Russia’s Genocidal State Media