Ukrainai pradėjus puolimą, Rusija vos prieš keletą dienų buvo paskelbusi, kad nebesistengs surengti „referendumų“ jos okupuotose Ukrainos teritorijose. Vėliau, sutapus su vakarykšte [rugsėjo 21 d.] Putino kalba, ši politika pasikeitė, ir šiuo metu „referendumai“ esą rengiami – daugiau ar mažiau akimirksniu, dabar, karo sąlygomis. Žmonės stengiasi rasti būdą, kaip kalbėti apie šią nesąmonę nevartojant žodžio „referendumas“, kuris šiame kontekste, švelniai tariant, yra akivaizdžiai klaidinanti propaganda.
Tai, kas vyksta, geriausia laikyti medijų įvykiu. Nėra ne tik teisinio pagrindo kalbėti apie „referendumą“, nėra net ir faktinio pagrindo kalbėti apie „pseudoreferendumą“. Pseudoreferendumas yra fiktyvus, bet jis vis dėlto egzistuoja. Tai, ko imasi Rusija, yra ne kas kita kaip medijų gudrybės, skirtos formuoti žmonių nuomonę apie Rusijos okupuotą Ukrainą.
Rengti referendumus ginkluoto konflikto metu, gresiant pavojui, yra neteisėta. Tai yra pakankama priežastis visiškai ignoruoti šias medijų gudrybes. Tačiau tai tik problemos paviršius. Jeigu referendumai būtų rengiami, jie iš tiesų būtų neteisėti. Tačiau turėtume būti atsargūs: net ir sakydami „neteisėtas referendumas“, mes ne visai įsigiliname į dalykų esmę. Galime save įtikinti, kad balsavimas įvyko su tam tikrais trūkumais.
Balsavimams surengti reikia infrastruktūros. Tos infrastruktūros nėra. Nors neabejotinai matysime nuotraukas, kuriose senutės laiko popieriaus lapus, žurnalistams būtų neteisinga kalbėti apie „balsavimą“. Dar daugiau: net jeigu rusai išties turėtų balsavimo infrastruktūrą, o jos neturi, ir net jeigu stengtųsi, kad žmonės okupuotose teritorijose balsuotų, o to jie tikrai neketina daryti, jie negalėtų to įgyvendinti, kadangi iš tikrųjų nekontroliuoja visų regionų, kuriuose, anot jų, turi vykti balsavimai.
Joks prasmingas balsavimas negalėjo ir negali vykti. Faktinė padėtis neturi nieko bendra su ukrainiečiais ir tuo, kaip jie galėtų balsuoti. Ji susijusi su Putino jaučiamais poreikiais. Rusija pralaimi karą, o Putinui reikia naujos iliuzinės sienos. Kaip ir tironai visur ir visais laikais, jis padarė lemtingą klaidą, todėl jo paskutinis veiksmas yra užtikrinti, kad ji būtų lemtinga ir jo paties žmonėms. Siųsdamas Rusijos rezervus į Ukrainą, Putinas pasitelkia paaiškinančią istoriją, slėpdamas faktą, kad jo karas yra klaida ir Rusija pralaimi. Istorija yra tokia, kad Rusijos puolamasis karas, kuriuo siekiama sunaikinti Ukrainą, iš tikrųjų yra gynybinis karas, kuriuo siekiama apginti tėvynę. Šiai istorijai jam reikia medijų gudrybių.
Putinas žino, kad daugumai rusų Ukraina nėmaž nerūpi, nebent ta prasme, kad jiems patinka stebėti karą per televiziją. Tačiau karas vyksta taip blogai, kad televizinę versiją darosi sudėtinga tinkamai parodyti. Putinas nori, kad kai kurie rusai pakiltų nuo sofų ir kovotų, todėl paskelbė „dalinę mobilizaciją“. Siekdamas įtikinti Rusijos vyrus kovoti, o jų šeimas nesipriešinti, jis pakeitė karo apibūdinimą. Kadaise tai buvo „specialioji karinė operacija“, turėjusi per tris dienas sunaikinti Ukrainą. Dabar tai yra didžioji kova, skirta apginti civilizaciją ir t. t. Tačiau gynybinis karas turi būti kariaujamas Rusijos teritorijoje.
Taigi Putinas Ukrainos teritoriją, kurią ukrainiečiai atsiima, turi pristatyti kaip Rusijos teritoriją bei, padedamas medijų, apsimesti, jog įvyko „referendumai“ ir Ukrainos regionų gyventojai nori prisijungti prie Rusijos. Rusiška abrakadabra: tirono noras, kelios eilutės iš scenarijaus Rusijos televizijoje, kelios eilutės kodo Rusijos medijų tinklalapiuose, ir teritorijos tampa rusiškomis! Ši braškanti postmodernistinė improvizacija neįtikins nieko už Rusijos ribų, gal net ir pačių rusų. Tačiau dabar, kai Putinas apsisprendė, medijų gudrybės, skirtos jo magiškam mąstymui paremti, turi būti tęsiamos.
Tam tikru momentu Rusijos medijos tiesiog paskelbs, kad (maždaug) 97 % Donecko, 96 % Luhansko, 86 % Zaporižios, 80 % Chersono sričių gyventojų nori prisijungti prie Rusijos. Šie skaičiai bus išgalvoti, laužti iš piršto. Jie jau yra surašyti kažkuriame faile. Pranešti šiuos skaičius sakinyje su žodžiu „referendumas“ arba „balsavimas“ bus beprasmiška, kaip kad būtų beprasmiška pranešti apie mano dabar pateikiamą teiginį, kad 97 % Bruklino gyventojų nori prisijungti prie Misisipės valstijos.
Nesvarbu, kad tokie skaičiai neįtikėtini, nes jie bus tiesiog išgalvoti. Kai jau žinome, kad kažkas yra išgalvota, paprastai jau nekvaršiname sau galvos, ar visgi būtume tuo patikėję. Taip, medijose pateikti išgalvoti skaičiai bus neįtikėtini. Ir tai bus padaryta tyčia. Rusijos rinkimų propaganda veikia taip: pasakyti akivaizdų melą ir tada priverstinai parodyti, kad nėra kitos alternatyvos, tarsi melas būtų tiesa. Todėl pamatysime Šiaurės Korėjos skaičius, nes taip veikia sistema.
Taigi šios Rusijos medijų gudrybės yra absurdiškos. Bet jos nėra juokingos. Jos nepadorios.
O kaipgi dėl mirusiųjų? O kaipgi dėl daugiau nei 100000 ukrainiečių, kuriuos rusai nužudė Mariupolyje? Kaip turėtume galvoti apie jų „balsus“? O kaipgi dėl daugiau nei trijų milijonų Ukrainos piliečių, kuriuos Rusija prievarta deportavo ir kurių daugelis dabar yra [filtravimo] stovyklose? Regionuose, kuriuose bus taikomos medijų gudrybės, Rusija griauna miestą po miesto. Visur, kur Rusija okupavo teritoriją, ji palieka masines kapavietes. Kai prieš porą savaičių buvau Ukrainoje, aplankiau vieną iš jų, taip pat žmonių, netekusių šeimos narių, namus. Kol lankiausi Ukrainoje, Ukrainos kariuomenė išlaisvino didžiąją Charkivo srities dalį, ir dabar žinome apie dar daugiau masinių kapaviečių, pavyzdžiui, Iziume.
Tai yra pasaulis, kuriame vykdomos medijų gudrybės. Kai Rusija teigia, kad didžioji dauguma ukrainiečių nori prisijungti prie Rusijos, ji teigia, kad ukrainiečiams patinka mirties duobės, kad ukrainiečiams patinka kankinimai, kad ukrainiečiams patinka deportacijos, kad ukrainiečiams patinka, kai jų namai sugriaunami, o miestai sunaikinami.
Vykstančios Rusijos medijų gudrybės („referendumai“) yra nepadorumas. Kai Rusijos medijos paskelbs išgalvotus „rezultatus“, Maskva pareikš, kad ukrainiečiai palaiko savo pačių genocidą, prisijungdami prie tą genocidą vykdančios šalies. Toks bandymas viešai pažeminti yra niekingas. Rusijos medijų gudrybės yra ne kas kita kaip Rusijos vykdomų karo nusikaltimų elementas.
Timothy Snyder
Vertė Linas J. Jankauskas
Timothy Snyder // Russia’s Obscene „Referendums”
Susiję tekstai:
„Rusijos genocido žinynas“
„Turime pasakyti aiškiai: Rusija yra fašistinė“
„Jei ukrainiečiai nekovotų, pasaulis būtų daug niūresnė vieta“