Temos Archyvai: Akademybė

Pasąmonės samprata Slavojaus Žižeko filosofijoje: tarp vokiečių idealizmo ir Jacques’o Lacano psichoanalizės

pagal | 2016 03 29
Komentarų: 2

Įvadas: Dar XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje Fredricas Jamesonas pastebėjo, kad kurį laiką nyksta profesionaliõsios, t. y. „akademinės“, filosofijos (ir kitų humanitarinių bei socialinių mokslų) numatomos žanrinės ir diskursyvinės ribos. Įsivyrauja sunkiai apibrėžiamas rašymo ir kalbėjimo pavidalas, kuriame filosofinės įžvalgos pinasi su politiniais mokslais, istorija, literatūros kritika, psichoanalize bei kitomis teorizavimo formomis. Ši pastaba labai… Skaityti toliau »

Technikos esmės sampratos problema Heideggerio filosofijoje

pagal | 2015 08 15
Komentarų: 0

Šiame straipsnyje siekiama atskleisti antikinės ir moderniosios technikos sampratos panašumus bei skirtumus. Moderniosios technikos analizė atveria jos gruobuonišką prigimtį, svetimą autentiškai kultūrai. Čia išryškėja esminis skirtumas nuo tradiciškai suprantamos technē, kaip gamtoje glūdinčių galių skleidimo ir įkurdinimo vyksmo. Moderniosios technikos esmėje, kuri įvardijama žodžiu „po-stata“ (Ge-stell), vietoj savaimingo esinių atsiskleidimo būties šviesoje, kuomet žmogus dalyvauja… Skaityti toliau »

Technikos ir meno santykis Heideggerio ir daoizmo filosofijoje

pagal | 2015 02 16
Komentarų: 0

Straipsnyje, remiantis komparatyvistinės filosofijos principais, lyginamuoju aspektu nagrinėjamos technikos ir meno santykių sampratos Heideggerio ir klasikinio daoizmo filosofijoje. Darbo pradžioje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į agresyvios technikos ir suprekintos visuomenės, jos poveikio susvetimėjimui problemas Martino Heideggerio filosofijoje. Vėliau detaliai analizuojama jo tradicinės Vakarų estetikos kritika, aptariamas jos nesugebėjimas atsakyti į naujų meno formų keliamas problemas. Ypatingas… Skaityti toliau »

Niekis ir daiktas Heideggerio ir daoizmo filosofijoje

pagal | 2014 03 19
Komentarų: 6

Straipsnyje, remiantis komparatyvistinės filosofijos principais, lyginamuoju aspektu nagrinėjamos Niekio ir daikto sampratos Heideggerio ir klasikinio daoizmo filosofijoje. Pradžioje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į Niekio sampratos savitumo išryškinimą Heideggerio filosofijoje. Vėliau, aptariant šią kosmologinę dimensiją Heideggerio darbuose, dėmesys perkeliamas į apmąstymus apie daiktą ir galimą klasikinio filosofinio daoizmo idėjų įtaką vėlyvajai heidegeriškai Niekio, kaip Tuštumos, sampratai. Daikto… Skaityti toliau »

Mito, kaip teksto, struktūrinis karkasas

pagal | 2013 12 23
Komentarų: 0

0 epizodas: ontologizacijos galia – mito geismas. – Šis tekstas turėtų keistą statusą, jeigu būtų pradėtas skaityti ne nuo pradžių, o taip, tarsi skaitantysis turėtų hermeneutinį žvilgsnį, žinojimą ir galią par excellence ir iš karto turėtų mintyje visą šio teksto turinį ir visus jo supratimui priskirtinus epizodus. Šio teksto tikslas yra analizuoti ir išskirti keletą… Skaityti toliau »

Gajo Petrovičiaus revoliucinės būties samprata

pagal | 2013 12 05
Komentarų: 1

Straipsnis skirtas revoliucijos ir būties idėjų santykiui aptarti remiantis Jugoslavijos filosofinės mokyklos Praxis ir filosofo Gajo Petrovičiaus patirtimi ir apmąstymais. Praxis mokykla pristatoma tuo pačiu metu veikusios analogiškos Frankfurto socialinės kritikos mokyklos kontekste. Straipsnyje kalbama apie filosofinę opoziciją dogmatiniam marksizmui-leninizmui, kuri susiformavo remiantis arba Vakarų marksizmo idėjomis, arba savitu dialektikos aiškinimu ir Sovietų Sąjungoje, ir… Skaityti toliau »

Kultūros formos, kaip tikrovės, stoka M. Mamardašvilio filosofijoje

pagal | 2013 11 27
Komentarų: 0

Šiais laikais kultūros sąvoka įprastai vartojama, kai svarstomas ar diskutuojamas meninis kontekstas, nes pagal institucinę apibrėžtį kultūrai yra suteikta būtent ši siaura specifinė erdvė. Tačiau šiame straipsnyje kultūros sąvoka bus traktuojama ne instituciniame, o filosofiniame horizonte, dėl to jos reikšmė įgis gerokai platesnę traktuotę. Sąvoka kultūra čia bus susieta su lotyniškuoju žodžiu cultura, nurodančiu į… Skaityti toliau »