Temos Archyvai: Akademybė

Niekis ir daiktas Heideggerio ir daoizmo filosofijoje

pagal | 2014 03 19

Straipsnyje, remiantis komparatyvistinės filosofijos principais, lyginamuoju aspektu nagrinėjamos Niekio ir daikto sampratos Heideggerio ir klasikinio daoizmo filosofijoje. Pradžioje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į Niekio sampratos savitumo išryškinimą Heideggerio filosofijoje. Vėliau, aptariant šią kosmologinę dimensiją Heideggerio darbuose, dėmesys perkeliamas į apmąstymus apie daiktą ir galimą klasikinio filosofinio daoizmo idėjų įtaką vėlyvajai heidegeriškai Niekio, kaip Tuštumos, sampratai. Daikto… Skaityti toliau »

Mito, kaip teksto, struktūrinis karkasas

pagal | 2013 12 23

0 epizodas: ontologizacijos galia – mito geismas. – Šis tekstas turėtų keistą statusą, jeigu būtų pradėtas skaityti ne nuo pradžių, o taip, tarsi skaitantysis turėtų hermeneutinį žvilgsnį, žinojimą ir galią par excellence ir iš karto turėtų mintyje visą šio teksto turinį ir visus jo supratimui priskirtinus epizodus. Šio teksto tikslas yra analizuoti ir išskirti keletą… Skaityti toliau »

Gajo Petrovičiaus revoliucinės būties samprata

pagal | 2013 12 05

Straipsnis skirtas revoliucijos ir būties idėjų santykiui aptarti remiantis Jugoslavijos filosofinės mokyklos Praxis ir filosofo Gajo Petrovičiaus patirtimi ir apmąstymais. Praxis mokykla pristatoma tuo pačiu metu veikusios analogiškos Frankfurto socialinės kritikos mokyklos kontekste. Straipsnyje kalbama apie filosofinę opoziciją dogmatiniam marksizmui-leninizmui, kuri susiformavo remiantis arba Vakarų marksizmo idėjomis, arba savitu dialektikos aiškinimu ir Sovietų Sąjungoje, ir… Skaityti toliau »

Kultūros formos, kaip tikrovės, stoka M. Mamardašvilio filosofijoje

pagal | 2013 11 27

Šiais laikais kultūros sąvoka įprastai vartojama, kai svarstomas ar diskutuojamas meninis kontekstas, nes pagal institucinę apibrėžtį kultūrai yra suteikta būtent ši siaura specifinė erdvė. Tačiau šiame straipsnyje kultūros sąvoka bus traktuojama ne instituciniame, o filosofiniame horizonte, dėl to jos reikšmė įgis gerokai platesnę traktuotę. Sąvoka kultūra čia bus susieta su lotyniškuoju žodžiu cultura, nurodančiu į… Skaityti toliau »

Iš skirties perspektyvos: apie kūrybiškumo ir socialumo nebendramatiškumą

pagal | 2012 12 04

Šiame straipsnyje keliamas tikslas artikuliuoti kūrybiškumo ir socialumo skirtį. Skirties artikuliacijos pastanga susiduria su tapatumo problema, todėl analizės strategija remiasi netiesioginės prieigos būdu, kuris įvardintinas tokiu metodu, kuomet atitinkamų atributų priskyrimas analizuojamiems dalykams įvyksta apmąstančios analizės metu jiems patiems ir išsiskiriant. Taip pat teigtina, kad „pačių dalykų“ svarstymas suponuoja teologinio diskurso, kaip „nekviestionuojamų tiesų“, prielaidas, todėl analizei pasirenkami… Skaityti toliau »

Autentiškas judesys Kierkegaardui – paradoksas kaip reflektuotas pakartojimas

pagal | 2012 05 10

P r o b l e m a:   r e f l e k t u o t a s   p a k a r t o j i m a s Sørenas Kierkegaardas chrestomatinėse filosofijos interpretacijoje traktuojamas kaip vienas neklasikinio mąstymo pradininkų, kas dažnai sietina su gyvenimo filosofijos ir egzistencinio mąstymo iškilimu,… Skaityti toliau »

Heideggeris ir daoistinė filosofija: kelio (Weg) ir Dao santykis

pagal | 2011 12 10

Antras šia tema skelbiamas ciklo straipsnis yra skirtas aktualiai komparatyvistinės filosofijos problematikai. Pagrindinis dėmesys jame sutelkiamas į vėlyvojo Heideggerio filosofijos sąlyčio taškų su klasikinio filosofinio daoizmo idėjomis aptarimą. Analizės pagrindinė ašis – Heideggerio ir daoistinės filosofijos dialogo problema, kuri tyrinėjama įvairiais aspektais. Autorius, remdamasis konkrečių tekstų, filosofinių konceptų, sąvokų, idėjų lyginamąja analize, išryškina Heideggerio ir klasikinio daoizmo… Skaityti toliau »