Žymų Archyvai: Mickūnas

Laikas/erdvė – patirtis (II)

pagal | 2022 04 23

Nesvarbu, ar kokia nors filosofinė kryptis tai svarsto ar ne, visų įvykių ir mąstymo galimybes nulemia laikas (ir erdvė). Net ir pamatinis būties klausimas negali išvengti ryšio su laiku. Tačiau tai nereiškia, kad yra bendrai sutariama, kaip šis fenomenas turi būti apibrėžtas, – turime omenyje vakarietiškų sąvokų nepastovumą ir kitas civilizacijas, kurios pasižymi kitokiu supratimu. Filosofijoje ir moksle laikas yra pagrindinė problema, kurią išsprendęs žmogus suprastų visatą. Bet būtent tokio supratimo siekimas ir kelia didžiausių sunkumų.

Antroje filosofo fenomenologo Algio Mickūno teksto dalyje aptariama erdvės problematika.

Laikas/erdvė – patirtis (I)

pagal | 2022 02 20

Nesvarbu, ar kokia nors filosofinė kryptis tai svarsto ar ne, visų įvykių ir mąstymo galimybes nulemia laikas (ir erdvė). Net ir pamatinis būties klausimas negali išvengti ryšio su laiku. Tačiau tai nereiškia, kad yra bendrai sutariama, kaip šis fenomenas turi būti apibrėžtas, – turime omenyje vakarietiškų sąvokų nepastovumą ir kitas civilizacijas, kurios pasižymi kitokiu supratimu. Filosofijoje ir moksle laikas yra pagrindinė problema, kurią išsprendęs žmogus suprastų visatą. Bet būtent tokio supratimo siekimas ir kelia didžiausių sunkumų.

Pirmoje filosofo fenomenologo Algio Mickūno teksto dalyje aptariama laiko problematika.

Transcendentalinė ir eidetinė redukcija

pagal | 2016 11 29

Tai Algio Mickūno žodis. Tiek daug kartų girdėtas ir vėl girdimas. Tarytum aidas, kuris nenustoja skambčioti supratimo sluoksniuose. Mickūno žodis – toks artimas, tarsi besikartojantis, bet tuo pačiu užmirštas, nenaudojamas ir svetimas nuolatinėje kasdienybės tėkmėje. Tas, atrodytų, lengvas, suprantamas, įkandamas ir žinomas žodis. Bet, nusileidus uždangai, Algiui apleidus sceną, salę, tiesioginę patirtį ir akiratį, šis… Skaityti toliau »

Algio Mickūno paskaita ir pranešimas

pagal | 2013 11 29

Algio Mickūno „įsitekstinimas“ tapo tikrai unikaliu reiškiniu Lietuvos minties padangėje. Matyt, neliko nė vieno, ką nors bendra turinčio su filosofija, kuris jo negirdėjo, neklausė, neskaitė, nematė, nebuvo ten, kur jis buvo. Toks čia atvykstančio unikalus santykis su kitais, čia esančiais, mažų mažiausiai nurodo, kad jis, studijuodamas filosofiją (sėdėdamas ant Sokrato kelių, kaip sako pats Algis), savo… Skaityti toliau »

Ar žuvys sapnuoja sapnus?

pagal | 2013 02 09

(Trumpi pamąstymai apie kalbą, laukinę gamtą ir kinematografiją.) Ar kada jautėte hipnotizuojančią akvariumo galią? Ar buvote didžiuliame okeanariume, kuriame patys jautėtės lyg akvariume, nes iš visų pusių juda, lekia, raitosi ir skrodžia vandenį įvairiausių formų, dydžių ir spalvų žuvys? Gal tokią akimirką klausimas „ar žuvys sapnuoja sapnus“ tampa nebe juokingas, o įgauna prasmę, kurią ne… Skaityti toliau »

Redukcija: fenomenologinė ir nefenomenologinė

pagal | 2012 09 07

Malonu pristatyti seną „Aplinkkelių“ bičiulį Algį Mickūną. Siūlome išgirsti šio nenuilstančio „Sokrato anūko“ balsą. Taip save nuolat vadina šis žinomas lietuvių filosofas įvairiuose ratuose, rateliuose, klubuose, susitikimuose, baruose ir auditorijose. Mąstančiai publikai Mickūno ir jo filosofavimo pobūdžio, stiliaus ar minties krypties atskirai pristatyti nereikia. Jis jau ilgą laiką Lietuvoje nepailsdamas dalinasi savo įgūdžiais ir žiniomis. „Baltų… Skaityti toliau »

Veido prasmė Levino filosofijoje

pagal | 2012 08 13

Knygoje „Totalybė ir begalybė“ Emmanuelis Levinas labai daug dėmesio skyrė veidui. Kalbėdami, kūną mes linkę suprasti kaip visu ūgiu matomą objektą. Tačiau Levinas pastebėjo, kad susitikę su žmogumi visų pirma žiūrime į veidą, akis ir nepuolame nužvelgti viso kūno. Taip pat jis pabrėžė, kad tik veidas yra bendravimo šaltinis, kuris parodo atsaką į kitą, emocijas,… Skaityti toliau »