Vieną rytą Paryžiuje susitikau su vienu žymiausių prancūzų intelektualų, filosofu ir švietimo ministru Jacques’o Chiraco prezidentavimo metais Lucu Ferry (g. 1951). Prieš gilindamiesi į transhumanistinį judėjimą, dėl kurio jis trejus metus studijavo biologijos mokslus ir specializavosi genomo sekos nustatymo srityje, kad galėtų parašyti savo knygą La révolution transhumaniste. Comment la technomédecine et l’uberisation du monde vont bouleverser nos vies („Transhumanistinė revoliucija: kaip technomedicina ir pasaulio uberizacija pakeis mūsų gyvenimą“, 2016), pradedame kalbėdami apie kitas jo knygas – Apprendre à vivre („Išmokti gyventi“, 2006; liet. 2007) ar La Révolution de l’amour („Meilės revoliucija“, 2010), kurios atlieka ne tik reflektuojantį vaidmenį; filosofiją jis apibūdina kaip įrankį gero gyvenimo paieškai. „Ši idėja susijusi ne su laime, kaip mes ją paprastai suprantame, o su gyvenimo prasmės įtvirtinimo problema. Gyvenimo tikslas mūsų istoriniu momentu yra meilė“, – sako jis. Todėl laimė yra pasitenkinimas, kai etiškai įgyvendiname tai, kas suteikia mūsų gyvenimui tikslą. Jis priduria: „Meilė yra ir šeimos pagrindas, ir centras, ji veikia ne tik mūsų asmeninį gyvenimą, bet ir meilės revoliuciją, kuri yra žmonių sakralizacija, pereinanti į viešąjį gyvenimą. Piliečiai prašo, kad valstybė apsaugotų jų privatų gyvenimą, nes padėdami savo vaikams mes iš tikrųjų prisidedame prie žmonijos ateities.“
Elena Cué
Luc Ferry. La révolution transhumaniste // Plon, 2016
POKALBIS
E.C. O dabar tęskime kalbėdami apie jūsų intelektualinę kelionę. Jūsų naujausia knyga pavadinta La révolution transhumaniste. Kas yra transhumanizmas?
L.F. Transhumanizmas skirstomas į dvi skirtingas sritis: pirmoji kreipia dėmesį į galimybes patobulinti ir sustiprinti žmoniją kovojant su senatve ir mirtimi. Vis dėlto mes išliksime mirtingi tol, kol intelektas įsikūnys į biologinį kūną, nes anksčiau ar vėliau mirsime. Kita sritis nukreipta į posthumanizmą, naujų rūšių gaminimą, žmogaus ir mašinos hibridizaciją, aprūpintą stipriu intelektu, kuris yra autonomiškas ir praktiškai nemirtingas.
E.C. Taigi bendra transhumanizmo samprata yra…
L.F. Tai – perėjimas nuo terapinės medicinos prie medicinos, kuri taiso ir pagerina.
E.C. Kas čia būtų patobulinama? Kas pataisoma?
L.F. Tai yra gyvenimo trukmės ilgėjimo klausimas, kad žmonės galėtų gyventi ilgiau ir geresnėmis sąlygomis. Transhumanistai nori, kad žmonės gyventų šimtą penkiasdešimt metų, du šimtus metų, tris šimtus metų ir, mano manymu, tai puiku, nes yra tiek daug moterų, kurias reikia mylėti, tiek daug knygų, kurias reikia perskaityti, tiek daug kalbų, kurias reikia išmokti… Mirti sulaukus šimto metų yra ankstyva mirtis. Transhumanizmas siekia sukurti žmoniją, kuri būtų ir jauna, ir sena, o rezultatas – jaunatviška, bet patyrusi žmonija.
E.C. Ką manote apie ateitį, kokią aprašo radikalūs transhumanistai, kurioje bus pašalinta natūrali žmonių nelygybė, pagrįsta genetinėmis priežastimis, ir dėl to pasikeis žmogaus genomas?
L.F. Biotechnologijų dėka individo genetinio paveldo modifikavimas žengia į priekį. Šis modifikavimas būtų laisvo pasirinkimo – „nuo atsitiktinumo iki pasirinkimo“, vadinasi, būtų siekiama ištaisyti natūralias nelygybes. Siekdami ištaisyti socialinę ir ekonominę nelygybę, sukūrėme demokratiją, socialinę apsaugą, gerovę ir socialinį draudimą, siekiant sumažinti skirtumus tarp turtingųjų ir vargšų. Dabar turime suderinti sąlygas tiems, kuriems iš prigimties nepasisekė, su tais, kuriems pasisekė, nes jie gimė su labai geromis prigimtinėmis savybėmis. Kitaip tariant, jeigu turite vaiką, kuris gimė neįgalus ar serga baisia liga, dėl biotechnologinės pažangos, kurią skatina transhumanizmas, jis galės gyventi ilgiau ir geresnėmis sąlygomis. Transhumanizmo tyrimai buvo pradėti su žiurkėmis Ročesterio universitete JAV ir parodė, kad modifikavus jų genomą jos galėjo gyventi ilgiau. Jų gyvenimo trukmė padidėjo iki 30 %. Tai įrodo, kad šis projektas yra įmanomas.
E.C. Kokia jūsų nuomonė apie kraštutiniausią transhumanizmo rūšį, t. y. posthumanizmą?
L.F. Google Singularity University plėtoja posthumanizmo projektą, kurdamas stiprų dirbtinį intelektą. Jį sudaro dirbtinių neuronų gamyba ant beanglio silicio pagrindo. Priešingai nei krikščionys, kurie tiki, kad žmogų sudaro kūnas ir siela, šie tyrinėtojai yra materialistai filosofine šios sąvokos prasme ir jie mano, kad žmogus yra mašina. Dėl šios priežasties vieną dieną jie sukurs nebiologines smegenis, bet kol kas jiems trukdo tik sudėtingumo klausimas. Tai darydami, jie sukurs požmoniją, kadangi gamins techniką, panašią į mus, turinčią sąžinę, galimybę laisvai rinktis, laisvę, emocijas, pyktį, baimę, pavydą ir meilę. Tikros smegenys bus pagamintos remiantis nemirtingumo, o ne biologiniu pagrindu. Aš tuo netikiu, nes norint turėti jausmus, reikia turėti kūną, tačiau požmonijos tyrinėtojai teigia, kad visi jausmai yra randami smegenyse.
E.C. Betgi kaip būtų baisu, jeigu taip nutiktų.
L.F. Nors požmonija netikiu, Stevenas Hawkingas, Billas Gatesas ir Elonas Muskas yra tuo įsitikinę. 2015 m. liepą jie kartu su žymiais mokslininkais ir tyrinėtojais iš viso pasaulio pasirašė peticiją dėl dirbtinio intelekto pavojaus stiprėjimo. Muskas mano, kad tai yra didžiausia žmonijos išrasta grėsmė.
Kalbėjausi su svarbiausiu šios srities žmogumi, „Facebook“ dirbtinio intelekto padalinio generaliniu direktoriumi bei paklausiau, ar jis tiki, kad sugebėsime sukurti stiprų dirbtinį intelektą, ir sulaukiau atsakymo, jog tai tik laiko klausimas.
Taigi manau, kad nėra jokios priežasties kovoti su transhumanizmu, nes visi nori gyventi ilgiau, turėti daugiau patirčių ir aukštesnį intelekto lygį. Kita vertus, posthumanizmas bus pavojingas žmonijai – tapsime naminiais gyvūnėliais, nes šie hibridai pasižymės didesniais gebėjimais.
E.C. Visi šie dalykai, kuriuos aptarėme – nuo genetinės manipuliacijos pavojų iki stipraus dirbtinio intelekto, – kelia mintį, kad mums reikia etinio ir politinio reguliavimo. Ar šiuo atžvilgiu esate nusiteikęs optimistiškai?
L.F. Nesu pesimistas, bet mums reikės reguliavimo, kuris bus sunkus dėl trijų priežasčių. Pirma, politikams visa tai labai sunku suprasti dėl mokslinių žinių stokos. Antra, mokslinių tyrimų plėtra vykdoma pernelyg greitai ir nuosekliai. Ir trečia priežastis – globalizacija. Jeigu reglamentas bus tik ispaniškas, vokiškas, prancūziškas arba itališkas, jis neturės prasmės, nes draus tik tam tikrus dalykus, būdingus vienai vietai ir nebus taikomas kitoms. Pavyzdžiui, apvaisinimas nepažįstamo žmogaus sperma yra draudžiamas Prancūzijoje, tačiau leidžiamas tokiose vietose kaip Belgija ir Jungtinė Karalystė. Tai tampa nenaudinga ir nereikšminga, nes skatina medicinos turizmą, todėl jį riboti tik kai kuriose šalyse yra beprasmiška. Mano nuomone, reguliavimas turėtų būti universalus, bent jau visoje Europoje, jeigu ne visame pasaulyje.
E.C. Kaip manote, ar šis genetinės manipuliacijos tyrimas yra atliekamas dėl altruistinių priežasčių ar siekiant pasipelnyti?
L.F. Ir taip, ir taip! Tas pats su laboratorijomis! Ilgą laiką dirbau su laboratorijomis ir žinau, kad jos uždirba daug pinigų. Įsivaizduokite, kad vietoj kremo nuo raukšlių galite praryti tabletę, kuri naikina tai, ką vadiname senėjimu arba senomis ląstelėmis. Šių ląstelių daugėja mūsų kūnuose sulaukus penkiasdešimties metų ir dėl to žmonės žyla, raukšlėjasi, įsimeta vėžys. Dėl jų mes senstame ir sergame. Daugelis biologų sunkiai dirba, kad surastų būdą sunaikinti šias senstančias ląsteles. Įsivaizduokite, kiek pinigų uždirbtų šios laboratorijos ir biologai, jeigu sukurtų tokią tabletę!
E.C. Tikrai taip! Užuot pirkę kremą, milijonai moterų ir vyrų mieliau rinktųsi tabletę.
L.F. Tai tiesa. Be to, kad bus uždirbama daug pinigų, visa tai bus labai naudinga ir pačiai visuomenei. Prieš penkerius metus1 biologas Raymondas Schinazis atrado vaistą, galintį išgydyti blogiausius hepatito C atvejus pasitelkus šešių savaičių trukmės gydymą, kurio sėkmės rodiklis siekia 98 %. Šis gydymas buvo gana brangus ir kainavo apie 50 000 dolerių, tačiau tai buvo nuostabu, nes daugelis žmonių galėjo iš jo gauti naudos ir pasveikti. Manau, kad žmonės vis dar nori gyventi ilgiau, todėl investicijų į biotechnologijas nauda yra didžiulė. Štai kodėl „Google“ investuoja milijardus dolerių į biotechnologijas.
E.C. Ar kalbėjote su kuo nors apie vėžinių ląstelių tyrimus, kuriais jas vėl bandoma paversti mirtingomis?
L.F. Taip, žinoma! Tai labai įdomu. „Google“ veikla grindžiama dirbtiniu intelektu, kuris nagrinėja genomą arba DNR, atsakingą už vėžinių ląstelių sekos nustatymą. Šios ląstelės yra beveik nemirtingos, kai bandoma jas nužudyti. Taigi nustačius vėžinės ląstelės DNR seką, turima informacijos apie jos silpnybes ir galimybes jas atakuoti. Šis metodas vadinamas taikinių terapija arba personalizuota terapija. Daug diskutuojant su „Google“ generaliniu direktoriumi, jis man pasakė, kad dirbtinio intelekto ir pažangių technologijų dėka vėžys bus įveiktas po 20-30 metų. Laurent’as Alexandre’as taip pat pasidalijo mintimis, kad šioje kovoje lemiamas veiksnys bus ne gydytojai, o kompiuteriai. Žmogaus smegenims vėžinio naviko genomo sekai nustatyti prireikė keturiasdešimties metų, o štai dirbtinis intelektas šį dalyką padaro per minutę. Tai leidžia aptikti vėžinių ląstelių silpnybes ir atakuoti jas naudojant veiksmingą mediciną. Dirbtinis intelektas taip pat turi įtakos dalijimosi technologijoms ir biologijai.
E.C. Kaip minėjote savo knygoje, dalijimosi ekonomika tapo įmanoma dėl interneto infrastruktūros ir jo ryšių tinklų – pavyzdžiai būtų Uber, Airbnb, BlaBlaCar… Kaip, jūsų nuomone, šis naujas ekonominis organizavimas, pagrįstas dalijimusi, paveiks tokią kapitalistinę sistemą kaip mūsų?
L.F. Tai grynas paprasčiausias kapitalizmas! Dalijimosi ekonomikos naujovė yra ta, kad technologinės infrastruktūros dėka neprofesionalai gali konkuruoti su profesionalais. Kalbama apie objektus, kuriuos išmaniajame telefone jungia tik trys dalykai: dirbtinis intelektas, dideli duomenų kiekiai ir naudotojas. Internetas suteikia galimybę neprofesionalams, neviešbutininkams, nerestoranininkams konkuruoti su profesionalais. Tai yra Schumpeterio stiliaus kapitalizmas! Inovacijos leidžia konkuruoti su profesionalais, taip kaip Uber su taksi. Norėdami geriau tai suprasti, turėtumėte perskaityti Sofoklio „Antigonę“.
E.C. Ko mus moko apie šiuos startuolius Sofoklio kūrinys?
L.F. Tarp Airbnb ir viešbutininkų, Uber ir taksi vairuotojų arba BlablaCar ir automobilių nuomos įmonių kyla konfliktų. Visi konfliktai yra smurtiniai, pavyzdžiui, konfliktas tarp Antigonės ir Kreonto. Tėbų karalius Kreontas savo dukterėčiai Antigonei sako: „Negalime surengti mano sūnėno Polineiko, Antigonės brolio, laidotuvių ceremonijos, nes jis išdavė miestą.“ Antigonė atsako: „Bet jis yra mano brolis, aš jį myliu ir nenoriu, kad jis būtų sušertas šunims ar paukščiams; noriu, kad jam surengtų laidotuvių ceremoniją.“ Tai yra konfliktas tarp Kreonto ir Antigonės, kurie abu teisūs. Graikai mano, kad tai yra tragiškas konfliktas, nes kova vyksta ne tarp gėrio ir blogio, o tarp gėrio ir gėrio. Airbnb teisus! Viešbučiai teisūs! Tai konfliktas tarp lygiaverčio teisėtumo. Privatūs Airbnb akcininkai nori, kad jiems būtų leidžiama nuomoti kambarius rinkoje. Viešbutininkai atsako, kad reikia laikytis daugiau taisyklių, tokių kaip saugumas, priešgaisrinė apsauga, sutartys su darbuotojais, socialiniai mokesčiai ir t. t. Tai nesąžininga konkurencija. Įdomu tai, kad abi pusės yra teisios.
E.C. Ką mano jūsų kolegos?
L.F. Prancūzų intelektualai yra pesimistiškai nusiteikę transhumanizmo atžvilgiu. Jie stoja piestu prieš dalijimosi ekonomiką ir naująjį pasaulį, kuris yra visai šalia. Tačiau skurdo mažinimas pasaulyje buvo ryškiausias pasiekimas XX amžiaus pabaigoje. Šiandien pasaulis yra daug geresnis nei buvo anksčiau: yra žmogaus teisės, moterų teisės ir demokratija bei daugelis kitų dalykų, kurie gerėja. Tačiau mūsų intelektualai teigia priešingai: jie nepritaria globalizacijai, transhumanizmui, naujoms technologijoms bei kitiems dalykams mokslo ir ekonomikos srityse. Pagrindinis filosofijos tikslas, prieš bandant suprasti gyvenimo prasmę, iš tikrųjų yra suprasti pasaulį, kuriame gyvename. Vyksta du dalykai: pirmasis yra globalizacija ir naujos technologijos, o antrasis – revoliucija; meilės ir transhumanizmo revoliucija, kuri keičia mūsų pasaulį. Tai labai įdomu!
Vertė T. Vėželis
Interview with Luc Ferry
Susiję tekstai:
Laisvė, nelygybė, amžinybė: pasaulis, kurį jums ruošia Silicio slėnis
Apie technoįvairovę: pokalbis su Yuk Hui
Atgalinis pranešimas: Transhumanizmas – pati pavojingiausia pasaulio idėja - Aplinkkeliai.lt