Pirmą kartą su George’u Steineriu susidūriau maždaug prieš dešimt metų viename renginyje. Nors netrukus turėjo vykti rinkimai į Europos Sąjungos parlamentą, vis dar buvo galima kviestis intelektualius prelegentus iš Centrinės Europos. Žmonės iš tiesų gausiai rinkdavosi pasiklausyti. Patalpa ir tąkart buvo sausakimša. Sesijos pabaigoje auditorija buvo paraginta užduoti klausimus. Steinerio kalba apie populizmą buvo […]
Baigdamas savo istorijos V knygą, Tukididas vaizduoja šešioliktųjų karo metų (416–415 m. pr. Kr.) įvykius, smulkiai aprašydamas Mèlo salos polio (senos Spartos kolonijos Kikladų salyne) paėmimo epizodą. Karo pradžioje (431 m. pr. Kr.) dorėnų gyvenami Melas ir Tera buvo vienintelės Atėnų nepalaikiusios Egėjo jūros salos (Thuc., II, 9, 4). Atėniečių pajėgos, vadovaujamos Nikijo, Melą […]
Platonas savo olos alegorijoje („Valstybė“, 360 m. pr. Kr.) stulbinamai vizualiai aiškina apie pažinimo ir tikėjimo skirtumą, pateikdamas mums tai, ką galime laikyti ankstyviausiu judančių paveikslų teatro aprašymu. Ši trumpa ištrauka yra viena žymiausių filosofijoje. Filosofiškai neišsilavinę žmonės yra pristatomi kaip kaliniai, nuo gimimo prikaustyti požemio oloje ir negalintys matyti nieko, išskyrus judančius šešėlius, […]
Vokiečių kino režisierė Margarethe von Trotta netryško iš džiaugsmo, gavusi pasiūlymą statyti filmą apie tai, kaip filosofė Hannah Arendt įamžino Adolfo Eichmanno teismo procesą. „Kaipgi, – klausė ji, – aš galiu sukurti filmą apie filosofą – žmogų, kuris sėdi ir mąsto?“ Dar pridūrė, kad filmuose labai sunku rasti vietą intelektualams: juk šie paprastai vien […]
Pokalbis su vertėja iš senosios graikų kalbos, klasikine filologe prof. Tatjana Alekniene. Mokslininkę kalbina filosofas, VGTU dėstytojas Tautvydas Vėželis. Pateikiame antrąją pokalbio dalį. // Jūs įžvelgiate stiprų graikų mąstymo ir žodžio ryšį, kalbate apie artimą filosofijos ir filologijos santykį, apie būtinybę skaityti graikų filosofus jų gimtąja kalba. Norėtųsi pastebėti, kad raštas, kaip ir […]
George’as Steineris – vienas svarbiausių XX a. žydų kilmės mąstytojų, dėstęs Oksfordo, Kembridžo, Harvardo, Jeilio ir kituose universitetuose. Parašė klasikinėmis tapusias kritikos knygas „Tolstojus ar Dostojevskis“ (Tolstoy Or Dostoevsky), „Tragedijos mirtis“ (The Death Of Tragedy) ir „Mėlynbarzdžio pilyje: kelios pastabos apie naują kultūros apibrėžimą“ (In Bluebeard’s Castle: Some Notes Towards The Redefinition Of Culture). […]
