Mano fotografija yra tikra. Kaip ir užrašas ant berniuko nugaros ar patranka, kėpsanti priešais Pakistano fortą. Ji datuojama XVIII a. ir padabinta simboliu „G3R“: King George III („Karalius Jurgis III“). Šis valdovas buvo pamišęs ir savo elgesiu paskatino įtvirtinti antrąją Amerikos konstitucijos pataisą – teisę turėti ir nešioti ginklą, – tam atvejui, jeigu […]
Ištrauka iš amerikiečių žurnalisto I. F. Stone’o knygos „Sokrato teismas“ (The Trial of Socrates, 1988): Nūnai priartėjome prie sekančio pagrindinio skirtumo tarp Sokrato ir jo miesto. Šitai liečia du klausimus, kuriuos Sokratas, – tačiau ne miestas, – laikė susijusius neatsiejamai. Pirmasis buvo toks: „Kas yra dorybė?“ Daugybė bevaisių Sokrato pastangų apibrėžti dorybę rodo, […]
2002 m. prancūzų filosofui Jacquesui Derrida pasitaikė galimybė išreikšti savo mintis apie religiją. Tai nutiko kasmetinėje Amerikos religijų akademijos ir Biblinės literatūros draugijos sueigoje. Filosofą pakalbino Johnas D. Caputo, Kevinas Hartas ir Yvonne Sherwood. Derrida pasisakė apie asmeninę maldą, žydų ir krikščionių palikimo dekonstrukciją, pasiaukojimą, tikėjimą, sekuliarizaciją, ateizmą, baigtinybę… Pokalbyje tvyrojusi rūpesčio, santūrumo ir […]
Senovės graikų filosofijos ir medicinos raštai nepaprastai įtakojo vėlesnį mąstymą tiek Vakaruose, tiek Rytuose. Mičigano universiteto (JAV) mokslininkė Aileen Das išryškina tam tikras šios įstabios kelionės atkarpas, vedančias nuo graikų iki sirų, nuo arabų iki lotynų. – Severas Sebuktas (mirė 666/667 m. po Kr.) rašo: [Filosofija] nepriklauso vien tiktai graikams, ją gali pažinti […]
Kristijonas Donelaitis ateina pas mus iš toli – iš XVIII a., Apšvietos amžiaus; ateina iš Karaliaučiaus universiteto, iš tos intelektualinės aplinkos, kuri brandino Immanuelį Kantą, kurioje buvo brėžiamos modernybės ribos, mūsų pasaulėvaizdžio, dabartinio žmonių pasaulėvaizdžio kontūrai. Ateina jis su labai savita programa, su unikalia patirtimi. XVIII a. Karaliaučiaus universitetas išleido du iškilius intelektualus […]
Antikiniame pasaulyje filosofijos kalba – o tuo pačiu mokslo ir medicinos – pirmiausia buvo graikų kalba. „Filosofija netgi po romėnų įvykdyto Viduržemio jūros regiono nukariavimo ir pagonybės baigties buvo stipriai siejama su helenistine kultūra“, – rašo internetinės svetainės History of Philosophy without any gaps („Filosofijos istorija be jokių spragų“) įkūrėjas filosofijos profesorius Peteris Adamsonas. […]
Senovės Atėnuose teatras, kaip ir demokratija, buvo bendras reikalas. Atėniečiai buvo daugiau nei pasyvi auditorija. Nemaža dalis piliečių iš tikrųjų prisidėdavo prie pjesių kūrimo ir parengimo, lygiai taip pat jie dalyvaudavo tautos susirinkime ir prisiekusiųjų teismuose. Pats teatras buvo garbinga kasmetinių religinių švenčių sudedamoji dalis. Įsitraukimo į teatro veiklą mastą aprašė Williamas Scottas Fergusonas, […]
