Šie metai Lietuvoje yra pasaulinio garso semiotiko Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) metai. Seimas, UNESCO 2017-uosius skelbia Greimo metais. Tačiau Lietuvoje vyrauja tyla. Šis skelbimas – tarsi tylus Džiunglių Karaliaus pagarbinimas zoologijos sode. Štai guli vienišas Liūtas Kauno zoologijos sode, sulaukia jubiliejaus ir jį pagarbina kiti džiunglių gyventojai iš kaimyninių narvų (arba išvis nekreipia dėmesio, […]
Prancūzų filosofas Jeanas Baudrillardas (1929–2007), – paprastai siejamas su postmodernia simuliakrų teorija ir mėgstamas tiek akademiniuose, tiek avangardiniuose rateliuose, – populiariojoje kultūroje atliko ir tebeatlieka ganėtinai nestandartinį vaidmenį. Štai vienas įstabus įvykis, nutikęs Amerikoje 1996-ųjų lapkričio mėnesį, dar kartą įrodęs mąstytojo spalvingumą. *** Primo miesto, stūksančio apie trisdešimt mylių į pietus nuo Las Vegaso, […]
Ištrauka iš amerikiečių žurnalisto I. F. Stone’o knygos „Sokrato teismas“ (The Trial of Socrates, 1988): Homero „Iliadoje“ vis dėlto esama vienos ištraukos, kurioje palaikoma absoliuti karaliaus valdžia. Tačiau nei Sokratas, nei jo gynėjai jos necitavo, nors ji, atrodytų, suteikia sokratiškajam idealui „biblinę“ paramą. Jų keistas tylėjimas mums gali parūpinti iki šiol pražiopsotą raktą […]
Kultūrologo, orientalisto, menotyrininko prof. Antano Andrijausko prisiminimai apie originalų mąstytoją Justiną Mikutį (1922–1988), siekusį įtvirtinti, pasak profesoriaus, „savo nepagrąžintą esmę ir savitą tiesos, grožio, laisvės ir kitų didžių sąvokų supratimą“ bei padariusį didelę įtaką daugybei Lietuvos meno ir mokslo žmonių. Apie mąstytoją klausinėja dailininkas ir žurnalistas Vaidotas Žukas, pats bendravęs su J. Mikučiu bei įamžinęs […]
Ankstyvajame savo karjeros periode Hannah Arendt aiškiai oponavo platoniškajai politinio mąstymo paradigmai, kurią ji buvo linkusi vadinti antipolitine ar bent jau nepolitine. Nuostata, kad politiniam žinojimui būtina metafizinė esmėžiūra, anot Arendt, yra depolitizuojanti, skatinanti atsitraukti nuo polio reikalų, kasdienių nuomonių ir intersubjektyvių ryšių, besiformuojančių čiadabartiškumo, o ne amžinybės horizonte. Siekis palikti olą, šešėlių […]
Ištrauka iš amerikiečių žurnalisto I. F. Stone’o knygos „Sokrato teismas“ (The Trial of Socrates, 1988): Skaitant vien Platoną, galima pamanyti, kad Sokratas bendrapiliečių nemalonę užsitraukė dėl savo niekad nenusibostančio užsiėmimo – protinimo apie dorybes. Bet jeigu paliksime „Apologiją“ ramybėje ir akis atversime plačiau, pamatysime, jog konfliktas tarp Sokrato ir jo gimtojo miesto kilo […]
Fenomenologas Dalius Jonkus toliau gilinasi į filosofo Vosyliaus Sezemano (1884–1963) estetiką, bandydamas ją suprasti ankstyvosios fenomenologijos kontekste. Jo manymu, 1970 m. išleidus Sezemano veikalą „Estetika“, filosofas liko nesuprastas, kadangi aktualumą prarado tam tikras ankstyvosios fenomenologijos kontekstas (turimi mintyje Edmundas Husserlis, Maxas Scheleris, Wilhelmas Schappas, Martinas Heideggeris, Dietrichas von Hildebrandas ir kt.) Todėl Sezemanas labiau […]
