Žymų Archyvai: tekstas

Du erdvės pajautos takai: fiziko ir „lyriko“

pagal | 2018 01 31

Pasaulio pažinimas, užfiksuotas žinių sankaupose ir tapęs tuo, ką mes įpratę vadinti mokslu, lemia kultūros bei civilizacijos raidos pobūdį. Čia išryškėja laiko dimensijos reikšmė, paliudijanti tai, kad istoriškumas – esminis pažinimo bruožas, sujungiantis Praeitį per Dabarties tiesiamus tiltus su Ateitimi. Mąstant toliau aiškėja: be istorinės savimonės neįmanoma korektiškai kelti prasmingų klausimų, nes Laiko ir Erdvės… Skaityti toliau »

Apie Tiesą ir viešuosius visuomenininkų pasipiktinimus

pagal | 2016 04 12

Tekstas yra (turėtų būti) nesivaržantis subjektas, kuris rodo užpakalį Tėtušiui Politikai. – Roland Barthes // Skaitant prancūzų teoretikų darbus, pagauni save galvojant, kad mūsų viešojoje erdvėje vykstančios aštrios batalijos ir vieši „raganų persekiojimai“, pavyzdžiui, dėl teisingo istorinių faktų interpretavimo, yra akivaizdus profesinio kretinizmo pavyzdys. Apkaltinti trumparegyste sovietmečio epochos sužalotą tūlą pilietį, negebantį suprasti teorinės minties,… Skaityti toliau »

Lotmano kultūros semiotikos paradoksas

pagal | 2016 03 01

Mano pranešimas yra susijęs su, atrodytų, šiandien aktualiu teksto ir konteksto, teksto ir netekstinių struktūrų sąveikos klausimu… Ši problematika susijusi su semiotikos, istorijos bei sociologijos, kaip tam tikrų mokslų, turinčių perspektyvas, produktyvaus santykio paieškomis. Kruopščios teksto struktūros analizės, universalių reikšmių ar verčių išskyrimas iš tiesų nelabai daug pasako apie aktualią teksto reikšmę kultūrai, jo funkcijas… Skaityti toliau »

Tarp teksto ir konteksto

pagal | 2015 10 25

Dalia Satkauskytė pranešimą „Tarp teksto ir konteksto“ pradeda nuo prisipažinimo apie savo mišrią tapatybę: ji jaučiasi esanti literatūros kritikė tarp semiotikų arba semiotikė tarp literatūros kritikų. Kaip literatūros kritikę tarp semiotikų, ją erzina tai, kad semiotikai, kalbėdami apie literatūrą, neatsižvelgia į šios diskursų klasės specifiką, būdą ir sąlygas; kaip semiotikę tarp literatūros kritikų, ją erzina… Skaityti toliau »

Negatyvioji teologija contra dekonstrukcija: du epizodai nagrinėjant J. Derrida tekstus

pagal | 2014 12 16

: Grynumo fikcijos demaskavimas : Nors prancūzų filosofo Jacques’o Derrida raštų stilius, jo filosofinė svarstymo prieiga yra sunkiai demaskuojama, visgi dažnai negalima suvokti, kokios pozicijos laikosi pats demaskavimo genijus. Tačiau interpretatoriaus pozicija patogi tuo, kad, nepretenduodamas į objektyvumą, gali net ir didžiausius kritikus spausti į riboto, vadinasi, prielaidomis grįsto, mąstymo vaizdinį. Derrida raštų korpusas kartais… Skaityti toliau »

Mito, kaip teksto, struktūrinis karkasas

pagal | 2013 12 23

0 epizodas: ontologizacijos galia – mito geismas. – Šis tekstas turėtų keistą statusą, jeigu būtų pradėtas skaityti ne nuo pradžių, o taip, tarsi skaitantysis turėtų hermeneutinį žvilgsnį, žinojimą ir galią par excellence ir iš karto turėtų mintyje visą šio teksto turinį ir visus jo supratimui priskirtinus epizodus. Šio teksto tikslas yra analizuoti ir išskirti keletą… Skaityti toliau »

Apie žodį

pagal | 2013 03 20

Save aš pirmiausia laikau filologu. Tai pakankamai plati sąvoka, kad ji būtų pagrindinė. Be to, aš tiriu antiką ir verčiu iš senovės kalbų. O čia vyrauja labai stiprios tradicijos. Vertimo mene vyksta nuolatinis lingavimas tarp pažodiškumo ir laisvumo. XIX amžiuje vyravo laisvas vertimas. XX amžiaus pirmajame ketvirtyje – pažodinis vertimas. Socializmo laikmetyje – laisvas, o… Skaityti toliau »