Duobė. Pradžios žodis

pagal | 2021 05 23

PRADŽIOS ŽODIS

Pristatome rusų rašytojo Andrejaus Platonovo apysaką „Duobė“ (Котлован). Šis kūrinys – tai literatūrinis atsakas į įvykius Rusijoje, susijusius su komunizmo steigimu, kolektyvizacija ir įkolūkinimu, kurių liudininku ir dalyviu buvo pats autorius. Tekste taip pat atsispindi ypatingas Platonovo susidomėjimas laikraščių publikacijomis, partijos vadovybės, ypač Stalino, pasisakymais. Nepaisant savo „istoriškumo“, ši apysaka, be jokios abejonės, yra meninis-filosofinis kūrinys, turintis daugybę saitų su literatūros paveldu ir filosofine mintimi.

Pirmieji „Duobės“ apmatai rašytojo užrašų knygelėse atsirado 1929 metais, vėliau – 1930-ųjų vasarą1. Klausimas apie tikslią šio kūrinio parašymo datą lieka atviras. Laikotarpis „1929 gruodis – 1930 balandis“, kurį pats rašytojas nurodė vienoje iš mašinraščio kopijų2, ir pradžioje laikytas teksto parašymo laiku, veikiausiai įterptas norint pabrėžti apysakos įvykių vystymosi laiką3. Nepaisant šių datavimo sunkumų, esama pakankamai daug medžiagos, kuri leidžia nustatyti ir atkurti pagrindinį kūrinio tekstą.

Žinomi keturi pagrindiniai apysakos teksto šaltiniai: rankraštis, saugomas Rusų literatūros instituto Rankraščių skyriuje (RLI RS)4, ir trys mašinraščio egzemplioriai, kurie buvo atlikti remiantis rašytojo rankraščiu. Vienas iš tų egzempliorių, kaip ir rankraštis, saugomas minėtame institute5; antrasis yra Platonovo fonde Rusijos valstybiniame literatūros ir meno archyve (RVLMA)6; trečiasis – rašytojo dukters Marijos Andrejevnos Platonovos asmeniniame archyve. Buvo ir ketvirtasis mašinraščio egzempliorius (pagal eiliškumą – pirmasis spausdinamąja mašinėle perrašytas kūrinio egzempliorius), bet jis neišliko ir, iš visko sprendžiant, kūrybinei „Duobės“ istorijai neturėjo didesnės reikšmės7.

Tiktai dviejose išlikusiose mašinraščio kopijose – RLI RS ir RVLMA – esama paties autoriaus atliktų pataisymų. Pataisymas, aptiktas egzemplioriuje iš asmeninio archyvo, atliktas pašalinio žmogaus, tačiau reikia atkreipti dėmesį, jog būtent šia kopija buvo paremtos visos ankstesnės apysakos publikacijos ir jos vertimai į kitas kalbas (taip pat ir lietuviškasis vertimas).

Baigęs tvarkyti rankraštį, Platonovas ėmė ruošti „Duobę“ publikavimui ir toliau taisė mašinraščio kopijas. Pirmiausia rašytojas naudojosi egzemplioriumi, šiuo metu saugomu RLI RS. Jis ištaisė pastebėtas klaidas ir netikslumus, padarytus mašininkės, atliko kardinalią stilistinę pataisą ir išėmė keletą mašinraščio puslapių8. Egzemplioriuje, esančiame asmeniniame archyve, šie lapai išliko (kartu su atspausdintomis kopijomis) ir atsispindėjo ankstesnėse „Duobės“ publikacijose9. Tuomet, tikriausiai nusprendęs, kad daugiau pakeitimų nebus, rašytojas nukopijavo savo darbo rezultatus į RVLMA egzempliorių: išskyrus keletą smulkmenų, visi čia atlikti pataisymai dubliuoja RLI RS mašinraštį. Po nesėkmingų bandymų publikuoti „Duobę“, Platonovas vėl grįžo prie RLI RS egzemplioriaus. Nekreipdamas dėmesio į redaktorių pastabas, kurios tuo metu jau buvo išmarginusios mašinraštį, jis toliau tobulino apysakos tekstą.

Taigi rankraštis ir dvi minėtos mašinraščio kopijos su autoriaus pataisymais atspindi tris „Duobės“ kūrimo etapus. Kadangi mašinraštis, esantis RLI RS, fiksuoja pačius paskutinius autorinius pakeitimus, būtent jis pasitarnavo kaip pagrindinis šaltinis, 2000 m. rengiant akademinį leidinį, skirtą Andrejaus Platonovo apysakai „Duobė“10. Šį mašinraštį leidinio rengėjai – Rusijos literatūros instituto mokslininkai – atidžiai patikrino su rankraščiu ir pašalino daugybę iškraipymų, atsiradusių perspausdinant kūrinį. Apysakos tekstas buvo sutvarkytas taip, kad atitiktų šiuolaikines ortografijos, sintaksės ir skyrybos normas, tuo pačiu atsižvelgiant į Platonovo kalbos išskirtinumą. Taip buvo atkurtas tikrasis rašytojo kūrinio tekstas.

Atsižvelgdami į šį faktą, pristatome atnaujintą lietuvišką apysakos vertimą, kurio pirmąjį leidimą 1988 m. publikavo leidykla „Mokslas“: remiantis minėta atkurtąja Andrejaus Platonovo apysaka, Alfonso Zdanavičiaus verstas tekstas buvo atitinkamai peržiūrėtas, pataisytas ir papildytas.

P.S.

Išsamesnė informacija apie kūrinį ir jo autorių pateikiama straipsnyje „Andrejus Platonovas: nelaimės ir nežinios daiktų kolekcionierius“.

– aplinkkeliai –

 

Knygos „Andrejus Platonovas. Duobė: tekstas, kūrybinės istorijos medžiaga“ (2000) viršelis

Skaityti apysaką:

Andrejus Platonovas
DUOBĖ

 

  1. 2-osios ir 3-iosios Platonovo užrašų knygučių, – tų, kuriose „kaupta medžiaga apysakoms Atsargai ir Duobė“, – įrašus rusų literatūrologė Natalija Kornienko datuoja 1929 ir 1930 metais; kalbant apie 3-iąją knygutę, kuri beveik visa skirta „Duobės“ metmenims, mokslininkė patikslina: „Manome, kad šios knygutės įrašai atsirado 1930 metų vasarą.“
  2. Rusijos valstybinis literatūros ir meno archyvas (Российский государственный архив литературы и искусства, РГАЛИ): ф. 2124, on. 1, ед. хр. 71, л. 1.
  3. Literatūros kritikas Michailas Zolotonosovas šį laikotarpį susiejo su dviem politiniais įvykiais: „1929 gruodis – ‘visuotinio buožių puolimo’ pradžia, Stalino pasisakymas žemdirbių-marksistų konferencijoje, palaidojęs bet kokią kitamanybę žemės ūkyje ir ekonomikoje. 1930 metų balandis – Pravdoje paskelbtas veidmainiškas Stalino straipsnis „Atsakymas draugams kolūkiečiams“ (Ответ товарищам колхозникам). // Žr.: Золотоносов М. «Ложное солнце»: «Чевенгур» и «Котлован» в контексте советской культуры 1920-х годов // Андрей Платонов: Мир творчества. М., 1994. С. 270.
  4. Рукописный отдел Института русской литературы (РО ИРЛИ): ф. 780, ед. хр. 7.
  5. РО ИРЛИ: ф. 780, ед. хр. 8).
  6. РГАЛИ: ф. 2124, on. 1, ед. хр. 71.
  7. Tai, kad buvo keturi mašinraščio egzemplioriai, rodo pastaba pirmajame rankraščio lape.
  8. Buvo pašalintas epizodas, kuriame Voščevas susitinka su prižiūrėtoju ir jo šeima; išbrauktas Voščevo klausimas, kuris yra labai svarbus, kalbant apie filosofinę apysakos prasmę: „Ar neskurdėja žmonių gyvenimo jausmas, kai kyla statiniai?“ (Не убывают ли люди в чувстве своей жизни, когда прибывают постройки?); sutrumpintas Voščevo dialogas su artelininkais apie „egzistencijos daiktybę“.
  9. Egzemplioriumi iš asmeninio archyvo rėmėsi pirmosios užsieninės apysakos publikacijos angliškame žurnale Student (1969, Nr. 13-14) ir vokiškame žurnale Grani (1969, Nr. 70); „Duobės“, kaip atskiros knygos, dvikalbis leidimas JAV (leidykla Ardis, 1973); taip pat publikacija sovietiniame žurnale Novy mir (1987, Nr. 6). Minėtame mašinraščio egzemplioriuje esama pataisymo, kurį atliko pašalinis asmuo, – veikiausiai jau po autoriaus mirties, 7-ajame dešimtmetyje, kai atsirado viltis išleisti apysaką Sovietų Sąjungoje.
  10. Андрей Платонов. Котлован: текст, материалы творческой истории, Санкт-Петербург: Наука, 2000. // „Andrejus Platonovas. Duobė: tekstas, kūrybinės istorijos medžiaga“, Sankt Peterburgas: Nauka, 2000.

1 komentaras

  1. Atgalinis pranešimas: Dalybos #9: Duobė | Aplinkkeliai.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *