Filosofija kaip tarpdisciplininis intensyvumas

pagal | 2020 03 08

Kas yra filosofija? Ką slepia šis akivaizdus klausimas? Filosofija nėra disciplina, kurioje galima apibrėžti dalykus ir ribas, kaip mėgino daryti Deleuze’as ar kaip daroma universitetuose, stengiantis atkurti linijinę ir viltingai pažangią istoriją. Filosofija yra ne esmė, o intensyvumas ir gali netikėtai suteikti gyvybę kiekvienai sričiai – menui, religijai, ekonomikai, poezijai, aistrai, meilei, netgi nuoboduliui. Ji primena vėją, debesis ar audrą: kaip ir šie, ji ūmai sukuria, sukrečia, pakeičia ir net sugriauna sutvertą vietą, bet, būdama nenuspėjama, prasiaučia ir išnyksta.

Nekūrybinis rašymas: pasaulis kupinas tekstų

pagal | 2020 03 01

Pasaulis kupinas tekstų, daugiau ar mažiau įdomių, ir man jų visiškai pakanka. – Regis, tai tinkamas atsakas į naujas rašymo sąlygas: turėdami beprecedentį kiekį prieinamų tekstų, galime nebesukti galvos dėl rašymo; vietoje to turime išmokti dorotis su egzistuojančia tekstų gausa. Nuo šiol mano rašymo būdą nuo jūsiškio skiria būtent tai, kaip aš braunuosi per šią informacijos tankmę, kaip ją valdau, nagrinėju, organizuoju ir skleidžiu.

Draugas

pagal | 2020 02 20

Draugystė yra taip tvirtai suaugusi su pačiu filosofijos apibrėžimu, jog galima tarti, kad be jos filosofija realiai yra neįmanoma. Draugystę ir filosofiją sieja toks gilus intymumas, jog pastaroji savo pačios pavadinimu apima philos, draugą, ir, – kas dažnai nutinka kiekvieno pernelyg didelio artumo atveju, – rizikuoja šio neperprasti. Klasikiniame pasaulyje šis draugo bei filosofo mišrumas ir beveik konsubstancialumas buvo savaime suprantamas.

Jean-Luc Nancy: Vakarų nebėra

pagal | 2020 02 02

Jeanas-Lucas Nancy yra vienas žymiausių šiandienos prancūzų mąstytojų. Jo krikščioniška pasaulėvoka, lydėjusi nuo vaikystės, vis labiau plėtojosi gilinantis į Martino Heideggerio filosofiją. Taip pat jam lemtingą įtaką padarė struktūralizmas ir ryšys su Jacques’u Derrida – visa tai kreipė jo filosofinius apmąstymus link šuolaikybės. Pokalbis pradedamas nuo iššūkių, su kuriais šiais laikais susiduria filosofai.

Antikos filosofijos paskaitos. Dvylikta paskaita (1979)

pagal | 2020 01 25

Gruzinų filosofas Merabas Mamardašvilis antikos filosofijai buvo skyręs du savarankiškus kursus. Vieną skaitė 1979 metais, kitą – po metų. Pristatome pirmojo paskaitų kurso, kurio išliko tik fragmentai, paskutinę paskaitą. Jos vertimas į lietuvių kalbą pirmąkart pasirodė 1998 m. ir buvo publikuotas nepilnas. Čia pateikiamas papildytas ir pataisytas paskaitos vertimas.

Iš lietuviško orientalizmo istorijos: sunkiausių išbandymų metas

pagal | 2020 01 12

Šiame pokalbyje orientalistas ir kultūrologas prof. Antanas Andrijauskas kalba apie susidomėjimą Rytų mąstymo, tikėjimo, kultūros ir meno tradicijomis, mini mokytojus bei pažintis su bendrų interesų turėjusiais Lietuvos ir užsienio mokslininkais, menininkais, kultūrininkais; plačiai apžvelgia sudėtingą orientalistinio sąjūdžio Lietuvoje istoriją sovietmečiu, pristato orientalizmu besidomėjusių kūrėjų likimus, tuo pačiu prisimindamas ir savo gyvenimo kelią.