Filosofo ir tapytojo susidūrimas: Michelis Foucault kreipia žvilgsnį į Édouardo Manet tapybos kūrinius.
Pristatome Foucault paskaitos dalį, kurioje nagrinėjami apšvietimo ir šviesos klausimai Manet tapyboje. Aptariami paskutiniai problematikos paveikslai – „Olimpija“ ir „Balkonas“.
Filosofo ir tapytojo susidūrimas: Michelis Foucault kreipia žvilgsnį į Édouardo Manet tapybos kūrinius.
Pristatome Foucault paskaitos dalį, kurioje nagrinėjami apšvietimo ir šviesos klausimai Manet tapyboje. Aptariami pirmieji problematikos paveikslai – „Fleitininkas“ ir „Pusryčiai ant žolės“.
Filosofo ir tapytojo susidūrimas: Michelis Foucault kreipia žvilgsnį į Édouardo Manet tapybos kūrinius.
Tęsiame Foucault paskaitos dalį, kurioje kalbama apie tai, kaip Manet savo drobėse vaizduoja erdvę. Aptariami paskutiniai šios problematikos paveikslai – „Oranžerijoje“, „Padavėja su alaus bokalais“ ir „Geležinkelis“.
Filosofo ir tapytojo susidūrimas: Michelis Foucault kreipia žvilgsnį į Édouardo Manet tapybos kūrinius.
Jūsų dėmesiui – paskaitos dalis, kurioje nagrinėjama drobės erdvės problematika: kokiu būdu Manet vaizduoja erdvę? Aptariami penki tapytojo paveikslai – „Muzika Tiuilri sode“, „Kaukių balius operoje“, „Maksimiliano egzekucija“, „Bordo uostas“ ir „Aržantėjus“.
Filosofo ir tapytojo susidūrimas: Michelis Foucault kreipia žvilgsnį į Édouardo Manet tapybos kūrinius. Įvadas.
„Aš nekalbėsiu apie Manet bendrai, nekalbėsiu ir apie pačius svarbiausius bei žinomiausius jo tapybos aspektus. Pristatysiu jums dešimtį ar tuziną šio tapytojo paveikslų ir pabandysiu jei ne panagrinėti, tai bent jau paaiškinti jų kreipiančiąsias linijas.“ (M. Foucault)
Pristatome dviejų „banginių“ – filosofo Michelio Foucault ir tapytojo Édouardo Manet – susidūrimą. Šis susidūrimas nėra persiklojantis viename laikmetyje: kai filosofo egzistencija įsiterpė į pasaulio sanklodą, tapytojo egzistencija jau prieš daugybę metų buvo užbaigusi savo „projektą“. Tačiau šie abu iškilūs prancūzų kultūros atstovai susitiko kūrybinės plotmės pasaulyje bei paneigė laiko ir baigtinumo ribas, esmingai ir produktyviai sukeldami kelias kultūrines bangas.
Prieš 242 metus, 1770 m. rugpjūčio 27 d. Vokietijos pietvakariuose esančiame Štutgarto mieste gimė žmogus, įaudęs ryškią giją į pasaulinės filosofijos audeklą. Tai – Georgas Wilhelmas Friedrichas Hegelis. Ta proga pateikiame pokalbį su Robertu Pippinu apie Hegelio mąstymo reikšmę šiandieninei visuomenei, politikai, kultūrai ir menui. Pippinas yra Čikagos universiteto filosofijos profesorius. Jo interesų sritys – Kantas, Hegelis,… Skaityti toliau »