Žymų Archyvai: Mamardašvilis

Antikos filosofijos paskaitos. Dvylikta paskaita (1979)

pagal | 2020 01 25

Gruzinų filosofas Merabas Mamardašvilis antikos filosofijai buvo skyręs du savarankiškus kursus. Vieną skaitė 1979 metais, kitą – po metų. Pristatome pirmojo paskaitų kurso, kurio išliko tik fragmentai, paskutinę paskaitą. Jos vertimas į lietuvių kalbą pirmąkart pasirodė 1998 m. ir buvo publikuotas nepilnas. Čia pateikiamas papildytas ir pataisytas paskaitos vertimas.

Literatūros kritika kaip skaitymo aktas

pagal | 2019 04 29

Knygą perskaitai tik tiek, kiek ji yra veidrodis, pastatytas priešais tavo gyvenimo kelią, kuris tame veidrodyje atsispindėjęs išsitiesina ir, vadinasi, priklauso nuo to, kas yra tavo paties sieloje, t. y. šia prasme knyga yra dvasinis instrumentas, ne objektas, ne daiktas. … Literatūros kritika filosofiniu aspektu yra tik išplėstas skaitymo aktas – ir ne daugiau. Literatūros… Skaityti toliau »

Antikos filosofijos paskaitos. Ketvirta paskaita (1980)

pagal | 2019 02 24

1980 m. gruzinų filosofas Merabas Mamardašvilis Maskvoje studentams perskaitė dvylika paskaitų apie antikos filosofiją. Paskaitų cikle užsibrėžta perteikti filosofijos istoriją kaip istoriją pamąstymų apie ribines žmogaus ir pasaulio santykių sąlygas. Autoriaus dėmesio centre – egzistuojančiojo būties problema, kylanti sengraikių minties erdvėje. Atskleisdamas būtį kaip tai, kas tampa, Mamardašvilis senovės Graikijos filosofų samprotavimuose aptinka fundamentalius principus, glūdinčius antikoje, kurie persmelkia vėlesnę Europos mintį bei pasaulio ir žmogaus suvokimą.

Antikos filosofijos paskaitos. Trečia paskaita (1980)

pagal | 2014 10 08

Merabas Mamardašvilis Antikos filosofijos paskaitos (1980) Trečia paskaita Šiandien kalbėsime apie būtį, kaip ją pirmiausiai suprato graikai: Parmenidas ir Herakleitas. Parmenido žodžiai, kuriais jis aprašo būtį, iškilmingi ir taurūs, ir tuoj pat mus užburia ypatinga didybe, tačiau tai dar nereiškia, kad suprantame, kas pasakyta. Taigi būtis – tai, kas ìštisa (полно), iš visų pusių ùždara… Skaityti toliau »

Mito, kaip teksto, struktūrinis karkasas

pagal | 2013 12 23

0 epizodas: ontologizacijos galia – mito geismas. – Šis tekstas turėtų keistą statusą, jeigu būtų pradėtas skaityti ne nuo pradžių, o taip, tarsi skaitantysis turėtų hermeneutinį žvilgsnį, žinojimą ir galią par excellence ir iš karto turėtų mintyje visą šio teksto turinį ir visus jo supratimui priskirtinus epizodus. Šio teksto tikslas yra analizuoti ir išskirti keletą… Skaityti toliau »

Kultūros formos, kaip tikrovės, stoka M. Mamardašvilio filosofijoje

pagal | 2013 11 27

Šiais laikais kultūros sąvoka įprastai vartojama, kai svarstomas ar diskutuojamas meninis kontekstas, nes pagal institucinę apibrėžtį kultūrai yra suteikta būtent ši siaura specifinė erdvė. Tačiau šiame straipsnyje kultūros sąvoka bus traktuojama ne instituciniame, o filosofiniame horizonte, dėl to jos reikšmė įgis gerokai platesnę traktuotę. Sąvoka kultūra čia bus susieta su lotyniškuoju žodžiu cultura, nurodančiu į… Skaityti toliau »

Deleuze’o koncepto samprata. I dalis

pagal | 2013 09 13

2011–2012 metais VDU filosofijos katedroje vyko šiuolaikinei filosofai skirtų seminarų ciklas. Seminaruose nagrinėti G. Deleuze‘o, J. Baudrillard‘o, A. Badiou, M. Mamardašvilio tekstai. Siūlome susipažinti su vieno iš seminarų transkripcija. Seminarą vedė ir transkripciją redagavo VDU filosofijos katedros doktorantas Audrius Račkauskas. Pokalbio dalyviai: Audrius Račkauskas, Karolis Vaitkus, Dovilė Rusytė, Rimantas Žilionis. ••• Gilles’io Deleuze’o koncepto samprata… Skaityti toliau »