Žymų Archyvai: Mamardašvilis

Literatūros kritika kaip skaitymo aktas

pagal | 2019 04 29

Knygą perskaitai tik tiek, kiek ji yra veidrodis, pastatytas priešais tavo gyvenimo kelią, kuris tame veidrodyje atsispindėjęs išsitiesina ir, vadinasi, priklauso nuo to, kas yra tavo paties sieloje, t. y. šia prasme knyga yra dvasinis instrumentas, ne objektas, ne daiktas. … Literatūros kritika filosofiniu aspektu yra tik išplėstas skaitymo aktas – ir ne daugiau. Literatūros… Skaityti toliau »

Antikos filosofijos paskaitos. Ketvirta paskaita

pagal | 2019 02 24

1980 m. gruzinų filosofas Merabas Mamardašvilis Maskvoje studentams perskaitė dvylika paskaitų apie antikos filosofiją. Paskaitų cikle užsibrėžta perteikti filosofijos istoriją kaip istoriją pamąstymų apie ribines žmogaus ir pasaulio santykių sąlygas. Autoriaus dėmesio centre – egzistuojančiojo būties problema, kylanti sengraikių minties erdvėje. Atskleisdamas būtį kaip tai, kas tampa, Mamardašvilis senovės Graikijos filosofų samprotavimuose aptinka fundamentalius principus, glūdinčius antikoje, kurie persmelkia vėlesnę Europos mintį bei pasaulio ir žmogaus suvokimą.

Antikos filosofijos paskaitos (trečia paskaita)

pagal | 2014 10 08

Merabas Mamardašvilis „Antikos filosofijos paskaitos“ (trečia paskaita, 1980 m.): – Šiandien kalbėsime apie būtį, kaip ją pirmiausiai suprato graikai: Parmenidas ir Herakleitas. Parmenido žodžiai, kuriais jis aprašo būtį, iškilmingi ir taurūs, ir tuoj pat mus užburia ypatinga didybe, tačiau tai dar nereiškia, kad suprantame, kas pasakyta. Taigi būtis – tai, kas ìštisa (полно), iš visų… Skaityti toliau »

Mito, kaip teksto, struktūrinis karkasas

pagal | 2013 12 23

0 epizodas: ontologizacijos galia – mito geismas. – Šis tekstas turėtų keistą statusą, jeigu būtų pradėtas skaityti ne nuo pradžių, o taip, tarsi skaitantysis turėtų hermeneutinį žvilgsnį, žinojimą ir galią par excellence ir iš karto turėtų mintyje visą šio teksto turinį ir visus jo supratimui priskirtinus epizodus. Šio teksto tikslas yra analizuoti ir išskirti keletą… Skaityti toliau »

Kultūros formos, kaip tikrovės, stoka M. Mamardašvilio filosofijoje

pagal | 2013 11 27

Šiais laikais kultūros sąvoka įprastai vartojama, kai svarstomas ar diskutuojamas meninis kontekstas, nes pagal institucinę apibrėžtį kultūrai yra suteikta būtent ši siaura specifinė erdvė. Tačiau šiame straipsnyje kultūros sąvoka bus traktuojama ne instituciniame, o filosofiniame horizonte, dėl to jos reikšmė įgis gerokai platesnę traktuotę. Sąvoka kultūra čia bus susieta su lotyniškuoju žodžiu cultura, nurodančiu į… Skaityti toliau »

Deleuze’o koncepto samprata. I dalis

pagal | 2013 09 13

2011–2012 m. Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedroje vyko šiuolaikinei filosofijai skirtų seminarų ciklas. Seminaruose daugiausiai nagrinėti filosofai Gilles’is Deleuze’as, Jeanas Baudrillardas, Alainas Badiou, Merabas Mamardašvilis, tyrinėta Franzo Kafkos, Marcelio Prousto kūryba, Michaelio Haneke’s, Larso von Triero filmai. Siūlome susipažinti su vieno seminaro transkripcija. Seminaro tema – Deleuze’o koncepto samprata. Raktiniai žodžiai: nepakankamumas, metodas, perkūrimas, tretieji daiktai,… Skaityti toliau »

Iš skirties perspektyvos: apie kūrybiškumo ir socialumo nebendramatiškumą

pagal | 2012 12 04

Šiame straipsnyje keliamas tikslas artikuliuoti kūrybiškumo ir socialumo skirtį. Skirties artikuliacijos pastanga susiduria su tapatumo problema, todėl analizės strategija remiasi netiesioginės prieigos būdu, kuris įvardintinas tokiu metodu, kuomet atitinkamų atributų priskyrimas analizuojamiems dalykams įvyksta apmąstančios analizės metu jiems patiems ir išsiskiriant. Taip pat teigtina, kad „pačių dalykų“ svarstymas suponuoja teologinio diskurso, kaip „nekviestionuojamų tiesų“, prielaidas, todėl analizei pasirenkami… Skaityti toliau »