Akivaizdžiai apeliuodamas į vokiečių filosofo Martino Heideggerio tekstą „Iš japono ir klausinėjančiojo pašnekesio apie kalbą“, prancūzų filosofas Jacques’as Derrida laiške, skirtame japonų religijotyrininkui ir filosofui Toshihiko Izutsu, aiškina apie savo kūryboje plėtotą raktinę sąvoką „dekonstrukcija“ (déconstruction). Derrida laiško vertimas į lietuvių kalbą internete viešinamas pirmą kartą.
Dalybos: ištraukos iš vokiečių filosofo Immanuelio Kanto veikalo „Antropologija pragmatiniu požiūriu“. Kai kurios dalys internete viešinamos pirmą kartą.
„Skonį galima apibrėžti taip: skonis yra estetinės sprendimo galios savybė pasirinkti visuotinai reikšmingus dalykus. Taigi skonis yra sugebėjimas visuomeniškai įvertinti vaizduotėje išorinius daiktus. – Čia siela pajunta savo laisvę vaizduotės žaisme (taigi jutiminėje sferoje), nes bendrumo su kitais žmonėmis prielaida yra laisvė; tas jausmas ir yra malonumas.“
Šiandien, gyvenant pertekliaus ir sotumo nestokojančioje Žemės rutulio pusėje, kasdien užtikrintai smelkiantis tinginystės būsenai ir užvaldant vienkrypčiam mąstymui, būtina suvokti ir atmesti ekonominės naudos bei socialinio patogumo siekius; dabar, kai mūsuose nevyksta smurtinių kataklizmų, intelektualinio pasiaukojimo reikia dar labiau. Būtina dar kartą sustoti ir atlikti laisvą sprendimą – pasirinkti egzistencinį šuolį ir aukoti. Šiai veiklai sukuriame DALYBŲ terpę: sieksime internete iš(į)viešinti periodikoje bei knygose nugrimzdusius, atvirai nepasiekiamus tekstus.
Dalybos: ištraukos iš vokiečių filosofo Immanuelio Kanto veikalo „Sprendimo galios kritika“. Kai kurios dalys internete viešinamos pirmą kartą.
„Malonumas ir gėris abu susiję su sugebėjimu norėti, ir tiek jie siejasi su patikimu: pirmasis – su patologiškai sąlygotu (paskatomis, stimulos), antrasis – su grynai praktiniu patikimu, apibrėžtu ne tik objekto vaizdiniu, bet kartu ir pateiktuoju subjekto ir objekto egzistavimo ryšiu. Patinka ne tik objektas, bet ir jo egzistavimas.“