Turime imti informaciją, kad ir kur ji patalpinta, daryti savo kopijas ir dalintis jomis su pasauliu… Dalinimasis nėra nemoralus – tai yra moralinis imperatyvas.
Ilgą laiko tarpą aplinkkeliai.lt kūrybinis kolektyvas laikėsi pozityvios ir neutralios linijos. Jokios pretenzijos į profesionalumą, į autentiškumą ir tuo labiau į svarbų autoriams ir kūrėjams pripažinimo kriterijų – autoritetingumą. Vienintelis varomasis veiklos akstinas gali būti išreiškiamas paprastu kūrybinės energijos grindžiamu imperatyvu – saviraiška. Terminas „saviraiška“ akademinės terpės dalyvių, aktyvių ir autoritetą tarp „rašto žmonių“ įgijusių autorių, dažnai yra vartojamas su negatyvia konotacija: saviraiška užsiima tie, kurie / t. y. anie / ne mes / tolimi / su mumis nesietini yra nepataisomi diletantai, banalybės reprodukuotojai ir šiaip prašalaičiai, kurie „gadina visą mūsų reikalą“. Įdomiausia, kad patys svarbiausi „filosofijos istorijos“ veikėjai kaip tyčia yra buvę būtent tų epitetų ir statuso turėtojai. Žinoma, tūkstantmečiams, šimtmečiams ar dešimtmečiams gulus ant jų kaulų, įvyksta „kanonizacijos procesas“ ir tuoj surandama garbi lentynėlė Filosofijos Istorijos spintoje. (Tiems, kurie atlaiko laiko patikrą ir „suranda“ sekėjų / mylėtojų / įtvirtintojų. Dar didesnė dalis pranyksta laiko tėkmėje; tik viena svyruojanti nendrė tapo nemirtinga dėl atidaus Pascalio žvilgsnio, įtaigaus balso, išlikusio rašto ir svarbios socialinės padėties.) Tikėtina, kad Protagoro ar Gorgijo figūros „uždengė“ ne vieną dešimtį iškilesnių ir ne vieną šimtą mažiau iškilių mąstytojų.
Paklausite, apie ką ši žodžių tirada? Tai apmąstymai apie statusą ir galią, apie tai, kaip galią įgijusi institucinė stagnacija ignoruoja, stumia ir šalina bet kokį kitoniškumą. Pagaliau vyraujanti socialinio pasaulio rišančioji medžiaga (mūsų laikmetyje – ekonominė nauda) visais būdais stengiasi eliminuoti savo alternatyvas. Todėl kartais tam, kad išliktum laisvas, ypač laisvas mąstyme, privalai rinktis rezistencijos, pasipriešinimo ir kitoniškumo kelią.
Šiandien, gyvenant pertekliaus ir sotumo nestokojančioje Žemės rutulio pusėje, kasdien lėtai, bet užtikrintai smelkiantis tinginystės būsenai ir užvaldant vienkrypčiam mąstymui, būtina suvokti ir atmesti ekonominės naudos bei socialinio patogumo siekius. Sartre’as, Camus, Merleau-Ponty, De Beauvoir, karo metais leisdami kultūrinius leidinius, kaip niekada jautė intelektualinio pasiaukojimo reikmę. Mes drįstame sakyti: dabar, kai mūsuose nevyksta smurtinių kataklizmų, intelektualinio pasiaukojimo reikia dar labiau. Būtina dar kartą sustoti ir atlikti laisvą sprendimą – pasirinkti egzistencinį šuolį ir aukoti.
Neišsiplėskime. Aplinkkeliai.lt toliau tęsia savo pradėtą intelektualinę misiją – visiems mąstantiems ir dirbantiems su tekstais suteikti skaitmeninės erdvės kampą išsakyti savo požiūrį, publikuoti savo kūrinį:
-
Jei šiandien tavo tekstas nėra nuglūdintas ar konceptualiai nuoseklus, bet perskaitei kitą tekstą, jį supratau ir parašei savo – PUBLIKUOK!
-
Jei suradai tekstą, jį perskaitei, supratai ir išvertei – PUBLIKUOK!
Šios veiklos linijos laikėmės iki šiol, o dabar, einant devintiems veiklos metams, teigiame ir raginame papildomai:
- Turi tekstą, kurio nėra internete, – PASIDALINK IR PUBLIKUOK!
Iš principo pritardami Aarono Swartzo Partizaninės atviros prieigos manifesto nuostatoms, mąstydami apie Budapešto atvirosios prieigos iniciatyvos deklaratyvius teiginius bei matydami Betesdos pareiškimo ir Berlyno deklaracijos idėjų nepakankamą / imitacinį įgyvendinimą Lietuvoje, nuo šiol keliame sau tikslą:
-
Konkrečiais veiksmais prisidėti kuriant sąlygas laisvo mąstymo ir kritinio požiūrio vystymuisi. Kitaip tariant, suteikti galimybę „turėti“ tekstus, dulkančius senose /out-of-print/ knygose, atgulusius periodiniuose leidiniuose; tekstus, atvirai ir laisvai nepasiekiamus, – „užrakintus“ mokomose /paywall/ prieigose ir inranetuose, juos iš(į)viešinant atviroje internetinėje erdvėje.
Šiai veiklai sukuriame Dalybų terpę, kuri grindžiama aukojimo ir atidavimo dvasia.
MĄSTYK
SKAITYK
RAŠYK
DALINKIS
∞