Žymų Archyvai: kultūra

Dalybos #8: Heidegger

pagal | 2021 01 03

Vokiečių filosofo Martino Heideggerio tekstas „Iš japono ir klausinėjančiojo pašnekesio apie kalbą“ tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas: pokalbyje dalyvauja du veikėjai – klausinėtojas, kuris neabejotinai yra pats Heideggeris, ir neįvardintas japonas mokslininkas, atvykęs aplankyti žymiojo filosofo. Abu veikėjai dialogą pradeda prisimindami savo bendrą pažįstamą velionį grafą Siudzo Kukį ir jo domėjimąsi estetika. Visa tai veda link tolesnio pašnekesio apie kalbą, hermeneutiką, metafiziką bei dialogo galimybę tarp skirtingų kultūrų ir kalbų žmonių.

Malraux batai

pagal | 2020 11 29

Pokalbis apie menininko Dennio Adamso kūrinį „Malraux batai“, kurio veiksmas plėtojasi ant kietmedžio grindų, padengtų prancūzų meno filosofo André Malraux knygos „Įsivaizduojamasis muziejus“ puslapiais; Adamsas ugningai išreiškia teisėtą Malraux įniršį dėl išskirtinio Vakarų kultūros paradokso, pakaitomis berdamas tai maniakišką, tai kontempliatyvų monologą, banguojantį poetiškumo nuotrupomis ir sąmoningais anachronizmais.

Giedrius Kuprevičius: „Aš esu fonozauras“

pagal | 2020 04 14

„Kaip atskirti, kur pasaulis, o kur – tik ‘plokščiasis pasaulis’? Kas žmonėms paaiškins, kad jų įsitikinimas plokščiojo pasaulio malonumais tėra iliuzija ir jiems gresia pavojus iškristi iš jo priėjus briauną? Gal tai ir yra menininko pašaukimas?“ (G.K.)

Apie kompozitoriaus kelią, kūrybinį procesą, kultūros padėtį ir pedagogiką pasakoja kompozitorius prof. Giedrius Kuprevičius.

Iš lietuviško orientalizmo istorijos: sunkiausių išbandymų metas

pagal | 2020 01 12

Šiame pokalbyje orientalistas ir kultūrologas prof. Antanas Andrijauskas kalba apie susidomėjimą Rytų mąstymo, tikėjimo, kultūros ir meno tradicijomis, mini mokytojus bei pažintis su bendrų interesų turėjusiais Lietuvos ir užsienio mokslininkais, menininkais, kultūrininkais; plačiai apžvelgia sudėtingą orientalistinio sąjūdžio Lietuvoje istoriją sovietmečiu, pristato orientalizmu besidomėjusių kūrėjų likimus, tuo pačiu prisimindamas ir savo gyvenimo kelią.

Dvi valandos dviejose Vilniaus vietose: Viršuliškių „parko“ istorinės atminties kūrimasis ir Lazdynų pasakų parko istorinės atminties saugojimas

pagal | 2019 09 29

Du parkai, du žmogiškos gyvensenos išraiškos sluoksniai – kūrybinis ir pragmatinis: Viršuliškių parko laukia ilgas kelias, bet kol kas jis turi vieną absoliutų pranašumą: tai tikro meno vyksmas; menas turi provokuoti, „išstatyti save“ taip, kad būtų absoliučiai „plikas“ ir kritiškam, ir įteisinančiam žvilgsniui. Lazdynų parkas, atsiradęs kaip liaudies padavimų medinis eksponavimas miesto miškelyje, nuo pat savo atsiradimo pasmerktas tapti viešąja kontroliuojama erdve.

Minkštosios galios ir masinės žiniasklaidos sankirtos, arba Kada pradėsime vertinti kultūrą politiškai?

pagal | 2019 09 12

Kiekvieną dieną mūsų sąmonę medijų kanalais atakuoja naujienos, persmelktos pasakojimais apie karą, terorizmą, nusikaltimus, nelygybę, ekologines krizes, piktnaudžiavimą narkotikais ar priespaudą. XXI amžiuje antraštės į mūsų galvas kalamos viena po kitos: nuolat pranešama apie ateinančias ekonomines ir politines krizes, epidemijas, įvairias kitas žmonijai ar visuomenei kylančias grėsmes. Informacinis triukšmas yra viskas, mąstymo troškulys – niekas.

Eiti pirmyn didžiuojantis, kad neturi namų: pokalbis su George’u Steineriu

pagal | 2018 07 21

George’as Steineris – vienas svarbiausių XX a. žydų kilmės mąstytojų, dėstęs Oksfordo, Kembridžo, Harvardo, Jeilio ir kituose universitetuose. Parašė klasikinėmis tapusias kritikos knygas „Tolstojus ar Dostojevskis“ (Tolstoy or Dostoevsky), „Tragedijos mirtis“ (The Death of Tragedy) ir „Mėlynbarzdžio pilyje: kelios pastabos apie naują kultūros apibrėžimą“ (In Bluebeard’s Castle: Some Notes Towards the Redefinition of Culture). Leidykla… Skaityti toliau »