Žymų Archyvai: erdvė

Du erdvės pajautos takai: fiziko ir „lyriko“

pagal | 2018 01 31

Pasaulio pažinimas, užfiksuotas žinių sankaupose ir tapęs tuo, ką mes įpratę vadinti mokslu, lemia kultūros bei civilizacijos raidos pobūdį. Čia išryškėja laiko dimensijos reikšmė, paliudijanti tai, kad istoriškumas – esminis pažinimo bruožas, sujungiantis Praeitį per Dabarties tiesiamus tiltus su Ateitimi. Mąstant toliau aiškėja: be istorinės savimonės neįmanoma korektiškai kelti prasmingų klausimų, nes Laiko ir Erdvės… Skaityti toliau »

Delokalizacija – būtinoji politinio žinojimo prielaida? H. Arendt politinės minties evoliucija

pagal | 2017 01 31

Ankstyvajame savo karjeros periode Hannah Arendt aiškiai oponavo platoniškajai politinio mąstymo paradigmai, kurią ji buvo linkusi vadinti antipolitine ar bent jau nepolitine. Nuostata, kad politiniam žinojimui būtina metafizinė esmėžiūra, anot Arendt, yra depolitizuojanti, skatinanti atsitraukti nuo polio reikalų, kasdienių nuomonių ir intersubjektyvių ryšių, besiformuojančių čiadabartiškumo, o ne amžinybės horizonte. Siekis palikti olą, šešėlių kalėjimą ir… Skaityti toliau »

Mokslas ir totalitarizmas

pagal | 2016 08 26

Viena įtakingiausių XX a. politikos filosofių Hannah Arendt 1963-iaisiais parašė esė „Erdvės užkariavimas ir žmogaus rangas“ (The Conquest of Space and the Stature of Man), kurioje kalbama apie šiuolaikinį mokslą ir žmonijos kosminių siekių prasmę. Pateikiame amerikiečių rašytojos Ritos Koganzon pasvarstymus apie H. Arendt esė nagrinėjamas temas. – –     „Mokslas ir totalitarizmas“ Pagrindine… Skaityti toliau »

Oskaras Milašius: klampus kelias į vienintelę nuskirtą vietą

pagal | 2016 05 28

„Visa, kas tikra, gimdo entuziazmą. Aš, kaip uolus katalikas, garbinu Bibliją, tačiau tai man netrukdo mylėti Platoną, Nietzschę, pagonis, protestantus, ateistus. Galėjau leistis būti karūnuojamas rožėmis Varšuvoje, kaip tai padarė dalis mano pasaulio lietuvių, tačiau nusprendžiau, kad galiu padaryti naudingesnį darbą, likdamas po kukliu lietuvišku kryžiumi.“ (Oskaras Milašius) Minėdami 139-ąjį Oskaro Milašiaus gimtadienį, pateikiame Andriaus… Skaityti toliau »

M. K. Čiurlionio erdvė̃s ir žalsvų tonų tapybinė metafizika

pagal | 2016 05 15

Straipsnis skirtas kai kurių specifinių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tapybinės estetikos ir meninės kūrybos bruožų aptarimui. Jame pagrindinis dėmesys sutelkiamas į savitą čiurlionišką erdvės ir kolorito koncepciją, susiformavusią po 1905 m. kelionių į Europos kultūros ir meno centrus. Ją aptariant, pirmiausia išryškinamas dailininko santykis su nuo vaikystės supusiu gimtinės kraštovaizdžiu ir spalvomis, kuris apsprendė potraukį peizažo… Skaityti toliau »

Erdvės interpretacijos Vytauto Kavolio sociologijoje

pagal | 2015 08 31

Filosofijoje egzistuoja ilgaamžė ir turtinga erdvės apmąstymų tradicija. Šiuolaikiniam filosofui, besigilinančiam į erdvės problematiką, ją būtina išmanyti ne tik tam, kad išvengtų banalių pasikartojimų, bet ir tam, kad į savo samprotavimus galėtų pažvelgti iš plačios istorinės ir teorinės perspektyvos. Filosofas neturėtų apsiriboti tik jo disciplinai priklausančiais erdvės tyrinėjimais, jis turėtų bent jau nutuokti, kaip suvokiama… Skaityti toliau »

Kaip suvedžioti žiūrovą. Apie kai kuriuos erdvės ir laiko aspektus tapyboje

pagal | 2015 03 14

Monika Saukaitė 2014-ųjų vasarą Druskininkuose, renginyje „Baltos lankos“, pristatė pranešimą, kurio pavadinimas yra kiek retorinis, gudraujantis, norintis privilioti kuo daugiau žmonių, – „Kaip suvedžioti žiūrovą. Apie kai kuriuos erdvės ir laiko aspektus tapyboje“. Savo pranešimą autorė pradėjo rodydama tapytojo Šarūno Saukos paveikslą „Autoportretas“ ir sakydama, kad bus kalbama būtent apie šio menininko kūrybą. – Po… Skaityti toliau »