Gyvenimas, menas ir mistika: ekonomika

pagal | 2015 03 22
Komentarų: 0

Olandų matematikas ir filosofas, matematinio intuicionizmo pradininkas L. E. J. Brouweris (1881–1966) apmąstė ne vien matematikos pagrindus, bet ir bendrai mokslo, gyvenimo, transcendencijos, amžinybės, (žmogaus) prigimties, mūsų laikmečio fizionomijos problemas. Kanto daikto-savyje transcendentalizmui ir Schopenhauerio voliuntarizmui artimas ne tik Brouwerio matematinis intuicionizmas, bet ir jo filosofija, 1905-aisiais išdėstyta trumpame veikale „Gyvenimas, menas ir mistika“ (Leven,… Read More: Gyvenimas, menas ir mistika: ekonomika »

Kaip suvedžioti žiūrovą. Apie kai kuriuos erdvės ir laiko aspektus tapyboje

pagal | 2015 03 14
Komentarų: 0

Monika Saukaitė 2014-ųjų vasarą Druskininkuose, renginyje „Baltos lankos“, pristatė pranešimą, kurio pavadinimas yra kiek retorinis, gudraujantis, norintis privilioti kuo daugiau žmonių, – „Kaip suvedžioti žiūrovą. Apie kai kuriuos erdvės ir laiko aspektus tapyboje“. Savo pranešimą autorė pradėjo rodydama tapytojo Šarūno Saukos paveikslą „Autoportretas“ ir sakydama, kad bus kalbama būtent apie šio menininko kūrybą. – Po… Read More: Kaip suvedžioti žiūrovą. Apie kai kuriuos erdvės ir laiko aspektus… »

Ludwig Wittgenstein. Pastabos apie spalvas (II)

pagal | 2015 02 23
Komentarų: 0

Kalbos žaidimas: pranešti, ar tam tikras kūnas yra už kitą šviesesnis ar tamsesnis. – O dabar – jam giminingas: nusakyti šviesumo santykį tarp tam tikrų dažų atspalvių. (Palyginkime su šituo: nustatyti dviejų lazdų ilgių santykį; nustatyti dviejų skaičių santykį). – Abiejuose kalbos žaidimuose sakinių forma yra ta pati: „X yra šviesesnis už Y.“ Bet pirmajame… Read More: Ludwig Wittgenstein. Pastabos apie spalvas (II) »

Technikos ir meno santykis Heideggerio ir daoizmo filosofijoje

pagal | 2015 02 16
Komentarų: 0

Straipsnyje, remiantis komparatyvistinės filosofijos principais, lyginamuoju aspektu nagrinėjamos technikos ir meno santykių sampratos Heideggerio ir klasikinio daoizmo filosofijoje. Darbo pradžioje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į agresyvios technikos ir suprekintos visuomenės, jos poveikio susvetimėjimui problemas Martino Heideggerio filosofijoje. Vėliau detaliai analizuojama jo tradicinės Vakarų estetikos kritika, aptariamas jos nesugebėjimas atsakyti į naujų meno formų keliamas problemas. Ypatingas… Read More: Technikos ir meno santykis Heideggerio ir daoizmo filosofijoje »

Ludwig Wittgenstein. Pastabos apie spalvas (I)

pagal | 2015 02 09
Komentarų: 0

„Spalvos skatina mus užsiimti filosofija“ (Ludwig Wittgenstein). –   Šiais laikais gaji nuomonė, kad spalvos nėra tikros, t. y. jų būtis yra „subjektyvi“, o tikrai yra tai, kas „objektyvu“, t. y. matematinės eksperimentinės fizikos objektas – tam tikro ilgio banga ir tam tikras virpesių per sekundę skaičius. Tad subjektyvų spalvos įspūdį galima siekti paaiškinti šios… Read More: Ludwig Wittgenstein. Pastabos apie spalvas (I) »

Retro ir atminties konstravimas

pagal | 2015 02 01
Komentarų: 0

Norint suprasti retro reiškinį kinematografijoje, reikia atsižvelgti į istorinį ir kultūrinį kontekstą. Turbūt geriausia pradėti nuo atminties ir atvaizdų santykių istorijos, nes retro – tai atitinkamas atvaizdų tipas, orientuotas į atmintį apie praeitį. Nuo antikos laikų mnemotechnika buvo kuriama remiantis atvaizdų sistema. Viename autoritetingiausių mnemotechnikos tekstų, Cicerono traktate „Apie oratorių“, pasakojama sena garsi istorija apie… Read More: Retro ir atminties konstravimas »

Mnemosinės dukterys (at)vaizdų šalyje

pagal | 2015 01 20
Komentarų: 1

Jau gerai pažįstantiems Tomo Sodeikos minties trajektoriją ir jos brėžiamo turinio svorį bei daugiašakę plėtotę (nepažįstantiems tai bus įvadinė pastaba) priminsime, kad čia viskas prasideda ir vyksta užčiuopus tokio paties preteksto tašką, kurį galima apibrėžti taip: žvelgimas į kelių autorių tekstus ir tų autorių „talpių“ citatų aptikimas/iškėlimas/pristatymas, jas aptariant ir apmąstant kalbėjimo metu. Kas gi tie… Read More: Mnemosinės dukterys (at)vaizdų šalyje »