Čiabūties regionai Martino Heideggerio veikale „Būtis ir laikas“

pagal | 2015 05 05

Pokalbis su Martino Heideggerio knygos „Būtis ir laikas“ (Sein und Zeit, 1927) vertėju į lietuvių kalbą Tomu Kačerausku. Pokalbyje daugiausia dėmesio skiriama svarbiausioms vokiečių filosofo M. Heideggerio veikalo „Būtis ir laikas“ vertimo problemoms. Antrojoje pokalbio dalyje aptariami būties prasmės klausimai ir fundamentaliosios ontologijos projekto sampratos analizės aspektai. Tomą Kačerauską kalbina Tautvydas Vėželis. …   Tautvydas… Read More: Čiabūties regionai Martino Heideggerio veikale „Būtis ir laikas“ »

Martino Heideggerio pasaulio samprata

pagal | 2015 04 30

René Descartes’o vardas visuotinai siejamas su Martino Heideggerio apmąstymams svarbaus filosofijos istorijos laikotarpio – Naujųjų laikų – atsiradimu. Ši sąsaja ypatingai paranki, norint suprasti vadinamojo „ankstyvojo Heideggerio“ filosofinį projektą, kuris net kai kurių teoretikų (Caputo, Vattimo) yra įvardijamas kaip esminga diskusija su Descartes’u. Kaip žinoma, Heideggeriui metafizikos vyksmas yra nepertraukiama mąstymo krypties, sutelkiančios savyje esinio… Read More: Martino Heideggerio pasaulio samprata »

Gilles’io Deleuze’o abėcėlė: K – tai Kantas

pagal | 2015 04 22

„Gilles’io Deleuze’o abėcėlė“ (L’Abécédaire de Gilles Deleuze) – tai aštuonių valandų televizijos filmas, kuriame žurnalistė Claire Parnet kalbina filosofą Gilles’į Deleuze’ą. Pokalbius 1988 m. nufilmavo Pierre’as-André Boutangas, bet oficialus filmo pristatymas įvyko tik 1996-aisiais, jau po filosofo mirties, kaip jis ir pageidavo. Pokalbiai susideda iš įvairių temų, kurias pristato prancūzų kalbos abėcėlės raidės. Pateikiame Deleuze’o… Read More: Gilles’io Deleuze’o abėcėlė: K – tai Kantas »

Čiurlionio genijaus įtakos orbita (II)

pagal | 2015 04 13

Pokalbis su filosofu, kultūrologu, menotyrininku prof. Antanu Andrijausku apie iškilų lietuvių menininką – dailininką bei kompozitorių – Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ir jo genijaus įtakos orbitą. Profesorių kalbina Tautvydas Vėželis.:   M. K. Čiurlionis iš tikrųjų buvo originali, neįtikėtinai dosniai gamtos apdovanota asmenybė. Ką jūs galėtumėte pasakyti apie šio menininko kūrybinio potencialo ypatumus? Norint geriau pažinti tokio sudėtingo… Read More: Čiurlionio genijaus įtakos orbita (II) »

„Pasiutę šunys“: atpirkimas postmoderniame pasaulyje

pagal | 2015 04 06

„Pasiutę šunys“ (Reservoir Dogs, 1992), „Bulvarinis skaitalas“ (Pulp Fiction, 1994) ir „Nužudyti Bilą“ (Kill Bill, 2003 & 2004) turbūt yra patys sėkmingiausi (ir, manau, patys svarbiausi) keturi pilnametražiai filmai, kuriuos režisavo Quentinas Tarantino. Ir kiekviename jų daugiau ar mažiau išties pasakojama apie atpirkimą. O pats Tarantino paprastai laikomas tipišku postmoderniu „naujojo nuaro“ filmų kūrėju. Ponas… Read More: „Pasiutę šunys“: atpirkimas postmoderniame pasaulyje »

Iškilminga ekvivalentinių subjektų rikiuotė ir laisva laiko konstitucija: svarstymai po Antonio Negri

pagal | 2015 03 31

Gintautas Mažeikis savo pranešime „Iškilminga ekvivalentinių subjektų rikiuotė ir laisva laiko konstitucija: svarstymai po Antonio Negri“ nusprendė kalbėti apie laisvę. Kartais gali pagalvoti, kad tai jau išsemta tema. Po hipių revoliucijos, seksualinio išsilaisvinimo, 1968-ųjų įvykių ir didžiųjų represinių santvarkų griūties vis dar kalbėti apie laisvę (kai kiekvienas oro gurkšnis yra perpildytas šios sąvokos turinio, kai… Read More: Iškilminga ekvivalentinių subjektų rikiuotė ir laisva laiko konstitucija: svarstymai po… »

Hermeneutinė direktyvinės mitologijos ir humanizmo kritika

pagal | 2015 03 29

Politinio mito ir meninio politikos mąstymo temos atgimė visu aktualumu, pradėjus kalbėti apie Sovietų Sąjungos, kaip politinės struktūros, prikėlimą ir nostalgiją, apie komunizmo idėjos rekreaciją (naujųjų kairiųjų tema), rusų pasaulio (русский мир) kūrimą, rusakalbių ar bendrataučių (соотечественники) vienybę, apie poetinę ir vaizdinę gyvenimo prasmę, ar pradėjus masinį sovietinių simbolių naikinimą (Leninokryčio – Ленінопад – fenomenas).… Read More: Hermeneutinė direktyvinės mitologijos ir humanizmo kritika »