Žymų Archyvai: teorija

Išimties būklė kaip šiuolaikinės politikos paradigma Giorgio Agambeno teorijoje

pagal | 2016 07 25

Neseniai viešojoje erdvėje lietuvių kalba pasirodęs italų teoretiko Giorgio Agambeno veikalas „Homo sacer: suvereni galia ir nuogas gyvenimas“ – įdomus ir intriguojantis dalykas intelektualinių/teorinių rebusų mėgėjams. Knygos leidėjai anotacijoje pažymi, jog tai žymiausias ir svarbiausias autoriaus veikalas, pradėjęs du dešimtmečius trukusį filosofinės archeologijos projektą, kurį sudaro devynios knygos, plėtojančios žmogaus ir politinės, teisinės bei religinės… Skaityti toliau »

Pokalbis su Alexu Demirovićiumi

pagal | 2016 06 21

Pokalbis su Vokietijos socialiniu teoretiku Alexu Demirovićiumi. – A. Demirovićius (g. 1952) yra Berlyno Technikos universiteto profesorius. Studijavo Johanno Wolfgango Goethe’s universitete Frankfurte; savo daktaro disertacijoje nagrinėjo marksistinį estetinį diskursą. 1990–2001 m. dirbo Frankfurto Socialinių tyrimų institute. Plėtoja kritinės socialinės teorijos tradiciją, vysto dialogą tarp senosios kritinės teorijos tradicijos ir marksizmo, poststrukūralistinių diskurso, galios ir… Skaityti toliau »

Bandančiojo mąstyti tezės apie politiką

pagal | 2015 12 26

Ar postmoderni politinės filosofijos mintis pasiūlo savitą sprendimą? – Galbūt. Tai galėtų būti dvipolinės skirties teorija/praktika niveliacija estetizacijos proceso dėka. Galimi turininiai kitoniškumo „atributai“: 1. Postmoderni politinė mintis – tai kokybiškai kitoniška situacija: įsivyrauja visuotinos estetizacijos situacija bei kūrybiškumo kriterijus. 2. Estetikos vieta visiškai kita, nei iki tol vyravusios politinės minties atveju: politinė/socialinė terpė pradedama… Skaityti toliau »

Juodraštinės pastabos apie galimą „greičio sistemos“ esatį ir atsiradimą

pagal | 2015 11 28

Kad pradėtum kalbėti apie greitį, būtina minėti laiką ir erdvę, o tuomet nejučiomis prisimeni Immanuelį Kantą ir jo transcendentalinę filosofiją. Kantas teigė, jog erdvė ir laikas yra juslinio patyrimo sąlygos, taigi apriorinės sąlygos bet kokiam reiškinių pasirodymui ir jų suvokimui. Diskutuojant apie galimą „greičio sistemą“ ir jos turinį, Kanto nubrėžta filosofinė problemos svarstymo perspektyva išlieka,… Skaityti toliau »

Ludwig Wittgenstein. Pastabos apie spalvas (II)

pagal | 2015 02 23

Kalbos žaidimas: pranešti, ar tam tikras kūnas yra už kitą šviesesnis ar tamsesnis. – O dabar – jam giminingas: nusakyti šviesumo santykį tarp tam tikrų dažų atspalvių. (Palyginkime su šituo: nustatyti dviejų lazdų ilgių santykį; nustatyti dviejų skaičių santykį). – Abiejuose kalbos žaidimuose sakinių forma yra ta pati: „X yra šviesesnis už Y.“ Bet pirmajame… Skaityti toliau »

Ludwig Wittgenstein. Pastabos apie spalvas (I)

pagal | 2015 02 09

„Spalvos skatina mus užsiimti filosofija“ (Ludwig Wittgenstein). –   Šiais laikais gaji nuomonė, kad spalvos nėra tikros, t. y. jų būtis yra „subjektyvi“, o tikrai yra tai, kas „objektyvu“, t. y. matematinės eksperimentinės fizikos objektas – tam tikro ilgio banga ir tam tikras virpesių per sekundę skaičius. Tad subjektyvų spalvos įspūdį galima siekti paaiškinti šios… Skaityti toliau »

Fenomenologija ir reikmeniškumo teorija

pagal | 2014 06 05

Jūsų apmąstymams pristatomą tekstą „Fenomenologija ir reikmeniškumo teorija“ parašė aktualios šiandienos minties autorius Grahamas Harmanas. Jis priklauso šiuolaikinių autorių, reflektuojančių naujai reaktualizuotą metafiziką, sąjūdžiui, vadinamam „spekuliatyviojo realizmo“ vardu. Harmanas yra vienas aktualiausių ir produktyviausių spekuliatyviųjų realistų. Jo akademinę biografiją sudaro knygos, straipsniai, tyrimai, skirti interpretuoti įvairiausių autorių – nuo Martino Heideggerio iki Quentino Meillassoux – tekstus.… Skaityti toliau »