Temos Archyvai: Vertimai

Peloponesiečių ir atėniečių karas II

pagal | 2018 06 10

Tukidido kritiškumas ir objektyvumas, kuriuo didžiavosi jis pats ir kurį daug gyrė Naujųjų laikų istorikai, turi savo Achilo kulną. Tai jo istorijos veikėjų kalbos: kaip ir kituose Antikos bei Viduramžių istorikų kūriniuose ir kitaip nei moderniųjų istorikų darbuose, Tukidido istorijos veikėjai sako (dažnai ilgas) retorines kalbas. Tukidido pirmtakai Herodotas ir Hekatajas, poetų pavyzdžiu mielai kalbomis… Skaityti toliau »

Drąsa kaip dorybė (II)

pagal | 2018 05 31

Ištrauka iš amerikiečių žurnalisto I. F. Stone’o knygos „Sokrato teismas“ (The Trial of Socrates, 1988):   Sokratas ragino savo bendrapiliečius būti dorais, bet tvirtino, kad dorybės išmokyti negalima. Dorybę tapatino su žinojimu, tačiau spyrėsi, jog šis žinojimas yra nepasiekiamas ir neišmokomas. Privertęs savo pašnekovus pasijusti neišmanėliais ir tamsuoliais, Sokratas prisipažindavo pats žinąs tik tai, kad… Skaityti toliau »

Peloponesiečių ir atėniečių karas I

pagal | 2018 04 08

Kol visas graikų tarpusavyje kariauto Peloponeso karo (431–404) priežastims ir įvykiams skirtas Tukidido (apie 460 – apie 395) istorinis veikalas „Peloponesiečių ir atėniečių karas“ (horribile dictu) nėra išverstas į lietuvių kalbą, skaitytojų dėmesiui pasiūlysiu tris ryškesnius jo fragmentus. Pirmoji publikacija – tai veikalo įžanga, vadinamoji archajologija – seniausios graikų istorijos raidos apžvalga (I knyga, sk.… Skaityti toliau »

Drąsa kaip dorybė (I)

pagal | 2018 03 15

Ištrauka iš amerikiečių žurnalisto I. F. Stone’o knygos „Sokrato teismas“ (The Trial of Socrates, 1988):   Drąsa pasireiškia įvairiai. Pasirodymas kovoje tėra primityviausias išbandymas, o štai būna akimirkų, kai atsisakymas kautis ir žudyti yra visų didžiausia drąsa. Taigi drąsa bet kokiomis aplinkybėmis yra dorybė. Jeigu drąsą imsime pavyzdžiu, įrodančiu Sokrato požiūrį, kad dorybė yra žinojimas,… Skaityti toliau »

Platono atsakymas į Alano Turingo klausimą

pagal | 2017 12 18

1950-ųjų spalį filosofiniame žurnale Mind pasirodė A. M. Turingo straipsnis, pavadintas „Skaičiavimo mašinos ir intelektas“. Pirmasis šio straipsnio sakinys skelbia: „Siūlau apsvarstyti klausimą: Ar mašinos gali mąstyti?“ Po šešerių metų straipsnis buvo perspausdintas Jameso Newmano redaguotoje antologijoje The World of Mathematics pavadinimu „Ar gali mąstyti mašina?“ Nuo tada šiuo klausimu ėmė lietis publikacijų srautas, leidęs… Skaityti toliau »

Kai tavo mėgstamas filosofas yra nepakantuolis

pagal | 2017 12 09

Rodos, gyvename tokiais laikais, kai žmonės į nepakantą moja ranka. Donaldas Trumpas žvelgia į baltųjų viršenybės šalininkų minią ir joje mato „nepaprastai puikius žmones“. Paties Trumpo seksistinės pastabos jo rėmėjams sukelia ne daugiau nei sunkius atodūsius. Atviras kraštutinių dešiniųjų partijų rasizmas nesulaiko europiečių, nusivylusių savo valdžia, balsuoti už jas. Be abejo, čia savo vaidmenį atlieka… Skaityti toliau »

Arabų vertėjų indėlis – žymiai didesnis, nei tik graikų filosofijos išsaugojimas

pagal | 2017 11 12

Europos antikos laikais filosofai daugiausia rašė graikiškai. Net po romėnų Viduržemio jūros regiono nukariavimo ir pagonybės baigties filosofija buvo stipriai susijusi su helenistine kultūra. Pirmaujantys romėnų pasaulio mąstytojai, tokie kaip Ciceronas ir Seneka, labai vertino graikų literatūrą; Ciceronas netgi nuvyko į Atėnus atiduoti pagarbą savo filosofinių herojų gimtinei. Pats imperatorius Markas Aurelijus graikiškai rašė filosofinius… Skaityti toliau »