Baigdamas savo istorijos V knygą, Tukididas vaizduoja šešioliktųjų karo metų (416–415 m. pr. Kr.) įvykius, smulkiai aprašydamas Mèlo salos polio (senos Spartos kolonijos Kikladų salyne) paėmimo epizodą. Karo pradžioje (431 m. pr. Kr.) dorėnų gyvenami Melas ir Tera buvo vienintelės Atėnų nepalaikiusios Egėjo jūros salos (Thuc., II, 9, 4). Atėniečių pajėgos, vadovaujamos Nikijo, Melą užkariauti… Read More: Peloponesiečių ir atėniečių karas III »
Tukidido kritiškumas ir objektyvumas, kuriuo didžiavosi jis pats ir kurį daug gyrė Naujųjų laikų istorikai, turi savo Achilo kulną. Tai jo istorijos veikėjų kalbos: kaip ir kituose Antikos bei Viduramžių istorikų kūriniuose ir kitaip nei moderniųjų istorikų darbuose, Tukidido istorijos veikėjai sako (dažnai ilgas) retorines kalbas. Tukidido pirmtakai Herodotas ir Hekatajas, poetų pavyzdžiu mielai kalbomis… Read More: Peloponesiečių ir atėniečių karas II »
Ištrauka iš amerikiečių žurnalisto I. F. Stone’o knygos „Sokrato teismas“ (The Trial of Socrates, 1988): Sokratas ragino savo bendrapiliečius būti dorais, bet tvirtino, kad dorybės išmokyti negalima. Dorybę tapatino su žinojimu, tačiau spyrėsi, jog šis žinojimas yra nepasiekiamas ir neišmokomas. Privertęs savo pašnekovus pasijusti neišmanėliais ir tamsuoliais, Sokratas prisipažindavo pats žinąs tik tai, kad… Read More: Drąsa kaip dorybė (II) »
Kol visas graikų tarpusavyje kariauto Peloponeso karo (431–404) priežastims ir įvykiams skirtas Tukidido (apie 460 – apie 395) istorinis veikalas „Peloponesiečių ir atėniečių karas“ (horribile dictu) nėra išverstas į lietuvių kalbą, skaitytojų dėmesiui pasiūlysiu tris ryškesnius jo fragmentus. Pirmoji publikacija – tai veikalo įžanga, vadinamoji archajologija – seniausios graikų istorijos raidos apžvalga (I knyga, sk.… Read More: Peloponesiečių ir atėniečių karas I »
Ištrauka iš amerikiečių žurnalisto I. F. Stone’o knygos „Sokrato teismas“ (The Trial of Socrates, 1988): Drąsa pasireiškia įvairiai. Pasirodymas kovoje tėra primityviausias išbandymas, o štai būna akimirkų, kai atsisakymas kautis ir žudyti yra visų didžiausia drąsa. Taigi drąsa bet kokiomis aplinkybėmis yra dorybė. Jeigu drąsą imsime pavyzdžiu, įrodančiu Sokrato požiūrį, kad dorybė yra žinojimas,… Read More: Drąsa kaip dorybė (I) »
1950-ųjų spalį filosofiniame žurnale Mind pasirodė A. M. Turingo straipsnis, pavadintas „Skaičiavimo mašinos ir intelektas“. Pirmasis šio straipsnio sakinys skelbia: „Siūlau apsvarstyti klausimą: Ar mašinos gali mąstyti?“ Po šešerių metų straipsnis buvo perspausdintas Jameso Newmano redaguotoje antologijoje The World of Mathematics pavadinimu „Ar gali mąstyti mašina?“ Nuo tada šiuo klausimu ėmė lietis publikacijų srautas, leidęs… Read More: Platono atsakymas į Alano Turingo klausimą »
Rodos, gyvename tokiais laikais, kai žmonės į nepakantą moja ranka. Donaldas Trumpas žvelgia į baltųjų viršenybės šalininkų minią ir joje mato „nepaprastai puikius žmones“. Paties Trumpo seksistinės pastabos jo rėmėjams sukelia ne daugiau nei sunkius atodūsius. Atviras kraštutinių dešiniųjų partijų rasizmas nesulaiko europiečių, nusivylusių savo valdžia, balsuoti už jas. Be abejo, čia savo vaidmenį atlieka… Read More: Kai tavo mėgstamas filosofas yra nepakantuolis »