Ką veikti filosofijos dirvonuose, jei prieš gerą šimtmetį su kaupu gyvenęs filosofas Friedrichas Nietzsche sakė, kad geriausiu atveju jį supras po poros šimtmečių? Jei jis buvo teisus, o jo įžvalgos būta gana aštrios ir taiklios, gyvename šio filosofo idėjų supratimo ir išpildymo bei apmąstymo priešaušryje. Taigi kas baigiasi? Kokios mintys praranda savo gyvybines jėgas ir… Read More: Maurizio Pagano paskaitos apie Hegelį »
Ištrauka iš Georges’o Bataille knygos „Vidinė patirtis“ (L’expérience intérieure, 1943). Ketvirta dalis: Post Scriptum kančiai (arba nauja teologinė mistika) III. Hegelis Žinoti reiškia: darant žinomu, sugriebiama tai, kas nežinoma ir sutapatinama su tuo, kas žinoma. Tai suponuoja arba tvirtą pagrindą, ant kurio visa yra (Descartes), arba žinojimo cirkuliaciją (Hegel). Pirmu atveju, jei pagrindas išslystų…;… Read More: Vidinė patirtis: Hegelis »
Vienintelis TV pokalbis su prancūzų rašytoju ir tyrinėtoju Georges’u Bataille, kuriame jis pasakoja apie savo knygą „Literatūra ir blogis“ (La Littérature et le Mal). Jį kalbina žurnalistas ir Prancūzijos TV laidų pirmeivis Pierre’as Dumayet. Pokalbis vyksta 1958 m. gegužės 21 d. televizijos kanalo R.T.F. laidoje Lectures Pour Tous („Skaitiniai visiems“). ◊◊◊ Dumayet: Pirmučiausia norėčiau paklausti apie… Read More: Literatūra ir blogis »
Ironija kaip sulaikytas momentas. Ironijos tikrumas. Ankščiau jau buvo minėta, kad Solgeris savo estetikos paskaitose kalba apie ironiją kaip apie bet kokio meninio kūrinio sąlygą. Jeigu, turint tą mintyje, pasakysime, kad poetas turi ironiškai vertinti savo kūrinį, tai tuo pačiu omenyje turėsime kai ką kita. Lygiai taip pat ironijos meistrai išaukština Shakespeare’ą ir… Read More: Apie ironijos sampratą, nuolatos atsižvelgiant į Sokratą (III) »
Ironija po Fichte’s. Kantas įkūnijo tokią šiuolaikinę spekuliaciją, kuri, pasijutusi subrendusia ir savarankiška, ėmė bodėtis dogmatizmo prieglobsčiu ir tapo panaši į sūnų paklydėlį, pareikalavusį, kad tėvas padalintų palikimą. Jau aišku, kas iš to išėjo. Aišku ir tai, kad spekuliacijai neprireikė vykti į tolimus kraštus, kad ten pavėjui paleistų jai priklausančią dalį, kadangi dalybų… Read More: Apie ironijos sampratą, nuolatos atsižvelgiant į Sokratą (II) »
pasaulio pamatymo linijos, jeigu jos yra, nuolat persipina. Persipina mažiausiai dvi linijos. Štai VI Eone mes jau pamatėme/perskaitėme/suvokėme/supratome šių dviejų persipynusių gijų nuolatinę persiklostymo perspektyvą ir neišrištumą. Kai mums nebepasiekiamas, nebematomas, nebesutinkamas štai šis konkretus individas vardu Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kuris buvo ir įsimylėjęs, ir silpnas, ir ribotas, ir nusivylęs, ir aikštingas, ir trokštantis pripažinimo,… Read More: M. K. Č. Pasaulio sutvėrimas: VII Eonas – Siela »
Kas yra laikas? Mokslininkai bando jį išreikšti formulėmis ir pagrįsti fizikos dėsniais. Filosofai nuo neatmenamų laikų ginčijasi dėl jo prigimties ir reikšmės žmogaus egzistencijai. Kasdieniame gyvenime žmogui jis yra svarbus kaip bet kurio jo projekto būtinoji ir neišvengiama sąlyga, apskritai kaip žmogiškosios būties pagrindas, bet apie laiko esmę bei prigimtį retai kada susimąstome. Devynioliktojo amžiaus… Read More: Laiko fenomenas »