Šį tekstą sugestionavo du atsitiktiniai dalykai. Abu susiję su prisiminimu. Su buvusių dalykų prisiminimu. Juos vienija taip pat du dalykai. Pirmas vienijantis dalykas gali būti pavadintas žodžių junginiu disertacija-daktaras. Antras prisiminimo pavadinimas galėtų būti kad ir toks: istorinis įvykis-utopija. Abiejuose galima rasti tiek vieną, tiek kitą, bet analitinio kalbėjimo dėlei paimkime ir priskirkime vienam atsiminimui… Skaityti toliau »
Šioje sociologo L. Kraniausko ir filosofo A. Gedučio paskaitoje nekalbama, kaip parašyti gerą disertaciją, nepateikiamas praktiškų patarimų rinkinys iš serijos „Know-how“. Lengvai neišsisuksite, jei neturite Aleksandro Piatigorskio mintijimo aistros arba jei jūsų disertacijos užmačios nebus kažkas tokio, kaip Ludwigo Wittgensteino „Loginis filosofinis traktatas“; nepadės nė lažybos iš plazminio televizoriaus, kad parašysite gerą disertaciją per tris… Skaityti toliau »
Ludwigo Wittgensteino disertacijos gynimas, vykęs 1929-ųjų birželį Kembridže, buvo tikra keistenybė. Pateikta disertacija pasirodė esanti ne kas kita kaip jo paties „Loginis filosofinis traktatas“, išspausdintas prieš aštuonerius metus ir tuo metu jau visuotinai pripažintas klasika bei šedevru. Visi gynimo dalyviai tai laikė savotišku pokštu, tačiau daktaro laipsnis Wittgensteinui buvo suteiktas pagal visas taisykles. Visgi kaip būtų pakrypę įvykiai,… Skaityti toliau »
Ironija po Fichte’s. Kantas įkūnijo tokią šiuolaikinę spekuliaciją, kuri, pasijutusi subrendusia ir savarankiška, ėmė bodėtis dogmatizmo prieglobsčiu ir tapo panaši į sūnų paklydėlį, pareikalavusį, kad tėvas padalintų palikimą. Jau aišku, kas iš to išėjo. Aišku ir tai, kad spekuliacijai neprireikė vykti į tolimus kraštus, kad ten pavėjui paleistų jai priklausančią dalį, kadangi dalybų… Skaityti toliau »
1841 m. rugsėjo 29 Sørenas Aabye Kierkegaardas apgynė filosofijos magistro disertaciją „Apie ironijos sampratą, nuolatos atsižvelgiant į Sokratą“. Šį darbą jaunasis Siorenas parašė daniškai – netradiciškai tam laikmečiui (ir tik gavęs karaliaus leidimą), nes jautė, kad gimtoji kalba leis geriausiai atskleisti ironijos temą. Tiesa, disertaciją jam teko apginti pagal to meto tradiciją – lotyniškai. Ir tai… Skaityti toliau »